„Gėdinga, kai tauta turi 35 proc. ar 40 proc. rinkėjų aktyvumą, kaip būna kai kuriose šalyse, kuriose vyksta prezidento rinkimai“, – 2001 metais sakė A. Khamenei.
„Akivaizdu, kad jų žmonės nepasitiki savo politine sistema, ji jiems nerūpi ir jie neturi jokios vilties," – per maldą tada kalbėjo jis.
Iranas šiandien susiduria su tuo ką ajatola kalbėjo praeityje.
Šalyje antrą kartą nuo 1979 metų Islamo revoliucijos penktadienį įvyks antras prezidento rinkimų turas, kai vos 39.9 proc. rinkėjų išreiškė savo balsą praėjusią savaitę.
Iš daugiau nei 24,5 mln. balsavusių, daugiau kaip milijonas savo biuletenius sugadino, todėl jie nebuvo įskaityti.
Visuomenė yra pikta, nes Irano ekonomika toliau smunka į naujas žemumas, o įtampa su Vakarais išlieka didelė, nes Iranas toliau sodrina uraną artėdamas prie branduoliniam ginklui tinkamo lygio.
Prie to prisideda ir saugumo struktūrų kruvinas susidorojimas su masiniais protestais, įskaitant 2022 metų kilusius protestus po kurdės Mahsos Amini mirties policijos nuovadoje.
Jos mirtis po sulaikymo dėl griežto aprangos kodo pažeidimo įžiebė ilgus mėnesius trukusius protestus, per kuriuos žuvo daugiau nei 500 žmonių ir buvo sulaikyti 22 tūkst. iraniečių.
Penktadienį Saeedas Jalilis (Saidas Džalilis), kietosios linijos atstovas ir buvęs derybininkas dėl branduolinės programos, stos į akistatą su reformistu, buvusiu širdies chirurgu Massoudu Pezeshkianu (Masudu Pezeškianu), kuriam reikės didelio rinkėjų aktyvumo laimėti rinkimus.
Reformisto šalininkai įspėja apie laukiančius tamsius laikus, jeigu laimėtų S. Jalilis.
„Nebalsavau ir neketinu“
Tačiau daugelis iraniečių nėra įsitikinę, kad jų balsas yra reikšmingas.
„Aš nebalsavau ir neketinu to daryti, nes niekas neatsiprašė dėl įvykio su Mahsa ir vėlesnių nelaimių, su kuriomis susiduria jauni žmonės. To nepadarė nei reformistai, nei griežtosios linijos atstovai“ – sakė 23-ejų studentė Leila Seyyedi (Leila Sejedi).
„Nebalsavau, nes buvę prezidentai neįvykdė savo pažadų. Nebalsuosiu ir šį penktadienį“, – sakė 27-erių psichologijos studentas Ahmadas Taheri (Ahmadas Taheris).
Irano rinkimų taisyklės numato, jog kandidatas gali laimėti rinkimus dar pirmajame ture, jei surenka daugiau kaip 50 proc. balsų.
Remiantis šeštadienį paskelbtais rezultatais, M. Pezeshkianas surinko apie 42 proc. balsų, o S. Jalilis – beveik 39 proc. balsų. Konservatyvusis parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheris Ghalibafas (Mohamedas Bagheris Galibafas) liko trečias su kone 14 proc. balsų, o dvasininkas Mostafa Pourmohammadi (Mustafa Purmohamadis) surinko kiek mažiau nei procentą balsų.
Analitikai teigia, kad dauguma savo balsą pirmame ture atidavusiųjų už M. B. Ghalibafą, žinomą dėl represijų prieš studentus ir kaltinimų korupcija, penktadienį greičiausiai balsuos už S. Jalilį, mat parlamento pirmininkas jį parėmė.
Dėl to 58-erių S. Jalili, Irako ir Irano karo veteranas, tampa favoritu antrajame rinkimų ture.
Tačiau Irane nerimaujama dėl S. Jalili pažiūrų. Vienas iš politikų, kuris perbėgo į reformistų stovyklą, buvęs Irano informacijos ir ryšių technologijų ministras Mohammadas Javadas Azari Jahromi (Mohamedas Džavadas Azaris Džahromis) neigiamai pasisakė apie S. Jalilį.
Socialiniame tinkle „X“ jis sakė: „Neleisime, kad Iranas patektų į Talibano rankas“.
„Žemi dalyvavimo rinkimuose rodikliai ir tušti balsavimo biuleteniai rodo režimo politikos, ypač susidorojimo su kritikais ir moterimis, kurios nesutinka laikytis įstatymų, reikalaujančių dėvėti visą galvą dengianti apdangalą, atmetimą“, – teigiama strateginių studijų centro „Soufan Center“ pirmadienio analizėje.
M. Pezeshkianas socialiniame tinkle „X“ rašė, kad jo pergalės atveju vyriausybė priešinsis policijos vykdomam smurtui prieš moteris, kurios nedėvi hidžabo, ir interneto apribojimams.
Tačiau 31 metų matematikos mokytoja Tahereh Namazi (Taherė Namazi) sakė, kad ji nebalsavo, nes nė vienas iš kandidatų nepateikė aiškaus pažado šiais klausimais.
