Organizacijos „Memorial“ atstovas Olegas Orlovas teigia, kad oficiali valdžios versija, jog sprogdinimus įvykdė čečėnų teroristai, iki šiol kelia abejonių. Jis teigia, kad iki šiol nebuvo atliktas išsamus tyrimas, o tai kelią įtarimą, kad už sprogdinimų slypi Rusijos valdžios vikėjų ausys.
Kremliaus elitui buvo reikalingas didelis karas, o daugiabučių sprogdinimas, už jį kaltę suvertus „čečėnų teroristams“, buvo puiki išeitis.
Šiems įtarimams pagrįsti oficialiai taip pat nėra įrodymų. Vis dėlto, Maskva taip pat neturi tvirtų argumentų, kodėl tokia hipotezė turėtų būti neteisinga.
Dėl šios priežasties dalis žmonių Rusijoje mano, kad daugiabučių sprogdinimas buvo suorganizuotas kaip pretekstas Rusijos armijai įsiveržti į Čečėniją.
Kremliaus elitui buvo reikalingas didelis karas, o daugiabučių sprogdinimas, už jį kaltę suvertus „čečėnų teroristams“, buvo puiki išeitis.
Kabardos – Balkarijos žmogaus teisių centro vadovas Valerijus Chatažukovas teigia, kad šie sprogdinimai yra svarbūs, nes buvo savotiškas lūžio taškas Rusijos valdžios elgesyje: „Tai kokybiškai naujas etapas. Po to teismai masiškai pradėjo kaltinti asmenis terorizmu, nesvarbu, ar tam yra pagrindas, ar ne.“
Po daugiabučių sprogdinimų valdžia sau netinkamus asmenis pradėjo kaltinti terorizmu. Tokia praktika išplito Šiaurės Kaukaze ir tęsiasi iki šių dienų, net ir praėjus 15 metų nuo tragiškų įvykių.
Iš viso per sprogimus Maskvos daugiabučiuose žuvo 293 žmonės, o dar 651 buvo sužeistas.
Maskvos teismas sprogdinimo byloje 2004 m. nuteisė du asmenis – Jusufą Krymšamkalovą ir Adamą Dekuševą. Dar keletui buvo paskelbta tarptautinė paieška. Tačiau pagrindinė bylos figūra Ačemezas Gočijajevas, kurį Kremlius kaltina teroristinių aktų organizavimu ir vadovavimu jiems, iki šiol nėra pagautas ir nuteistas.
