Daugiau nei pusė apklaustųjų įsitikinę, kad iki 2033 m. Rusija žlugs kaip valstybė arba subyrės. Atskirame klausime 40 proc. ekspertų Rusiją įvardino kaip šalį, kuri, jų manymu, per artimiausią dekadą subyrės dėl tokių priežasčių kaip „revoliucija, pilietinis karas ar politinė dezintegracija“.
„Ukrainoje išryškėjo Rusijos vidaus problemos, su kuriomis, tikėtina, šalis susidurs ateityje, ir prošvaistė, kad pats karas gali turėti bumerango efektą ne tik Rusijos vadovybei, bet ir visai šaliai“, – leidiniui „The Financial Times“ sakė Peteris Engelke'as, tyrimų centro „Atlantic Council“ direktoriaus pavaduotojas, padėjęs rengti apklausą ir interpretuoti apklausos rezultatus.
Ekspertų teigimu, prieš 11 mėnesių Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šalis-agresorė gerokai susilpnėjo. Prie to taip pat prisidėjo paskelbtos sankcijos ir eksporto kontrolė. Ekonomistai įsitikinę, kad dėl baudžiamųjų priemonių Rusijos gamybos pajėgumai nuolat mažėja, o tai šalį stumia dešimtmečiais atgal.
Nors situacija Europoje įtempta jau beveik metus, dauguma apklausos dalyvių nemano, jog karas Ukrainoje eskaluosis į tiesioginį Rusijos konfliktą su NATO valstybėmis.
Panašu, kad žiniasklaidos transliuojama auganti įtampa tarp Kinijos ir Taivano bei nerimą keliantys JAV pareigūnų ir politologų perspėjimai, kad Kinija pradės karinį puolimą, siekdama susigrąžinti Taivaną, įtikino net 70 proc. respondentų, kurie prognozavo, kad Pekinas jėga atsikovos Taivano kontrolę per ateinančius 10 metų.
„The Financial Times“ priminė, kad JAV kariuomenės vadai kaip galimą invazijos datą nurodė 2027 m. – Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos įkūrimo 100-ąsias metines. Tačiau dalis pareigūnų mano, jog per pastaruosius metus kibirkščiavusi įtampa tarp Pekino ir Taibėjaus sustiprino įtarimus dėl Kinijos ketinimų, ir sakė, kad invazija galima net iki 2024 m.
JAV prezidentas Joe Bidenas ne kartą sakė, kad Vašingtonas gins Taivaną nuo Kinijos puolimo, bet, nors ir svaidėsi reikšmingais pažadais, stengėsi vengti įvardyti, ką darytų, kad atgrasytų Kiniją nuo realaus konflikto.
Nors 58 proc. apklaustų ekspertų mano, jog per ateinantį dešimtmetį pasaulyje nebus panaudotas branduolinis ginklas, net 68 proc. galvoja, kad Iranas taps dar viena branduoline valstybe, po kurios rikiuosis Saudo Arabija.
Apklausos dalyviai pakankamai optimistiškai vertino JAV ir Kinijos ekonominę priklausomybę ateityje – 40,5 proc. respondentų mano, jog per ateinantį dešimtmetį šios dvi supervalstybės bus mažiau viena nuo kitos priklausomos.
Net 71 proc. apklaustųjų tiki, kad per būsimą dešimtmetį JAV taps didžiausia pasaulio karine galia, tuo tarpu 54 proc. ekspertų galvoja, kad globalioje arenoje JAV suklestės kaip technologijų galiūnė.
Prognozuojama, kad JAV kaip pasaulio diplomatijos ir ekonomikos vedlės vaidmuo sumenks – tik 31 proc. respondentų mano, kad JAV bus svarbiausia diplomatinė galia, o 33 proc. tiki, kad JAV bus svarbiausia žaidėja ekonomikos srityje.
Respondentų nuomone, pasaulis pernelyg nepasikeis: NATO daugiau ar mažiau išsaugos savo dabartinę sudėtį, Jungtinių Tautų Saugumo taryba nepaskirs naujų nuolatinių narių. Tačiau, nors 58 proc. iš apklaustų ekspertų mano, jog per ateinantį dešimtmetį pasaulyje nebus panaudotas branduolinis ginklas, net 68 proc. galvoja, kad Iranas taps dar viena branduoline valstybe, po kurios rikiuosis Saudo Arabija.
Daugumos tvirtinimu, per artimiausius 10 metų didžiausia pasaulinio bendradarbiavimo plėtra bus fiksuojama klimato kaitos, visuotinės sveikatos ir technologijų valdymo srityse.
Dvi grupės po 28 proc. respondentų įsitikinusios, kad ateityje dar labiau sustiprės nacionalistiniai ir populistiniai judėjimai. Tai, ko gero, lemia ir bendrą nuomonę, kad pasaulyje sumažės demokratinių valstybių.
Apklausos duomenimis, dauguma ekspertų JAV, Vengriją, Turkiją ir Indiją išskyrė kaip šalis, kurios turi didžiausią tikimybę pasukti autokratiniu keliu. Tuo tarpu net 13 proc. respondentų viliasi, kad Iranas per būsimą dekadą taps labiau demokratiškas. Atitinkamai 7 proc. ir 6 proc. apklaustųjų galvoja, jog demokratija įsitvirtins Rusijoje ir Baltarusijoje.