Tik kas trečias apklaustasis (29 proc.) yra įsitikinęs, kad Sovietų Sąjungos griūtis buvo neišvengiama, o 20 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės. Dėl sovietinės valstybės žlugimo jokio gailesčio nejaučia tik 28 proc. respondentų, o dar 16 proc. negalėjo pateikti savo vertinimo, tyrimo rezultatus pristatė lenta.ru.
Paprašyti išvardyti negatyvias SSRS griūties pasekmes, daugelis respondentų (53 proc.) paminėjo „bendros ekonominės sistemos išardymą“, 43 proc. taip pat tvirtina, kad dėl Sovietų Sąjungos žlugimo „žmonės prarado priklausymo didžiai valstybei jausmą“. Maždaug trečdalis apklaustųjų (30 proc.) įsitikinę, kad piliečiai prarado jausmą, „kad tu visur kaip namuose“.
29 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad pagrindinė SSRS griūties priežastis buvo „neatsakingas ir nepagrįstas Boriso Jelcino, Leonido Kravčiuko ir Stanislavo Šuškevičiaus Belovežo suokalbis“. Be to, 23 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad įvyko „Sovietų Sąjungai priešiškų užsienio jėgų suokalbis“.
Tiesa, už SSRS atkūrimą tokiu pačiu pavidalu pasisako tik 12 proc. respondentų. Ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.) mano, kad optimalus variantas būtų „savanoriškas kelių respublikų susivienijimas į glaudesnę sąjungą“.
Dabartinius Rusijos ir kitų Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS) santykius 44 proc. apklaustųjų įvertino kaip normalius ir ramius. Dar 16 proc. – kaip gerus ir kaimyniškus, 5 proc. – draugiškus. Negatyviai šiuos santykius įvertino 23 proc. Rusijos gyventojų, pavadindami juos šaltais.
„Levada“ sociologai apklausą vykdė lapkričio 18–21 dienomis ir 134 Rusijos gyvenvietėse bei miestuose apklausė 1,6 tūkst. žmonių.
Susitarimą dėl SSRS egzistencijos pabaigos ir NVS sukūrimo 1991 metų gruodžio 8-ąją Belovežo girioje pasirašė tuometiniai Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos respublikų vadovai.
