Likus mažiau nei dviem savaitėms iki Karolio III karūnacijos paskelbta, kad 58 proc. respondentų pritaria monarchijos išsaugojimui, o 26 proc. teikia pirmenybę renkamam vyriausybės vadovui. 16 proc. sociologinių tyrimų agentūros „YouGov“ apklausos dalyvių nurodė nežinantys, kaip atsakyti.
Tačiau apklausa, kuri buvo atlikta balandžio 14–17 dienomis transliuotojo BBC užsakymu prieš gegužės 6-ąją įvyksiančią Karolio III karūnaciją, taip pat parodė, kad monarchiją remia tik maždaug trečdalis jaunimo, o 38 proc. pirmenybę teikia renkamam vyriausybės vadovui.
18–24 metų respondentai pademonstravo didelį abejingumą monarchijos institucijai – daugiau kaip trys ketvirtadaliai jų sakė nesidomintys karališkąja šeima.
Tvirčiausiai monarchiją remia vyresnio amžiaus britai – 67 proc. 50–64 metų amžiaus grupėje ir 78 proc. 65 metų ir vyresnių žmonių grupėje.
45 proc. iš 4 592 apklaustų žmonių sakė manantys, kad Karolis III yra atitrūkęs nuo britų visuomenės patirčių. Priešingai galvojo 36 proc. respondentų.
74 metų Karolis III praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje, būdamas sosto įpėdiniu, įkūrė labdaros fondą „Prince's Trust“. Iki 2020 metų šis fondas padėjo milijonui 11–30 metų amžiaus žmonių iš nepasiturinčių šeimų.
Karalius taip pat daugybę metų remia aplinkosaugą ir kovą su klimato kaita.
Tačiau britams grumiantis su didžiausia pragyvenimo išlaidų krize per visą kartos gyvenimo laiką, finansinė monarchijos išlaikymo našta taip pat, regis, veikia jos populiarumą tarp jaunimo.
Paprastiems žmonėms susiduriant su finansiniais sunkumais, kai kas skundžiasi dėl išlaidų karūnacijai, kurią apmoka vyriausybė.
Karūnacijos kaštai turėtų paaiškėti tik po renginio, bet karalienės Elžbietos II karūnacija 1953-aisiais atsiėjo 20,5 mln. svarų (23 mln. eurų) dabartiniu kursu.
Ši kritika yra platesnių klausimų apie karališkosios šeimos finansų skaidrumą ir respublikos šalininkų planų protestuoti per karūnaciją dalis.
