„Šis paleidimas, kaip ir daugiau kaip 100 balistinių raketų paleidimų nuo 2022 metų iki šiol, yra akivaizdus daugelio JT Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas, kelia pavojų tarptautinei taikai ir saugumui bei kelia grėsmę pasauliniam ginklų neplatinimo režimui“, – teigiama bendrame pareiškime, kurį perskaitė JAV ambasadorės prie JT pavaduotojas Robertas Woodas (Robertas Vudas)
Be Jungtinių Valstijų, pareiškimą pasirašė Prancūzija, Japonija, Ekvadoras, Malta, Pietų Korėja, Siera Leonė, Slovėnija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė (JK). Prie jų taip pat prisijungė Danija, Graikija ir Panama, kurios sausį taps nenuolatinėmis JT Saugumo Tarybos narėmis.
Pareiškime teigiama, kad reaguodamos į spalio 30 dieną surengtą naujausią tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) bandymą, Jungtinės Valstijos JT Saugumo Tarybos paprašė išleisti dokumentą, kuriame Šiaurės Korėja būtų paskelbta pažeidžianti JT rezoliucijas. Tam turėtų pritarti visos 15 narių.
„Tačiau du Tarybos nariai atsisakė prisijungti prie vieningo pasmerkimo“, – sakoma pareiškime.
Tekste šios dvi šalys neįvardijamos, tačiau Jungtinės Valstijos nuolat kaltina Rusiją ir Kiniją ginant Šiaurės Korėją Jungtinėse Tautose.
„Raginame KLDR grįžti prie derybų, laikytis įsipareigojimų pagal daugelį JT Saugumo Tarybos rezoliucijų ir atsisakyti masinio naikinimo ginklų bei balistinių raketų programų“, – sakoma bendrame pareiškime, kuriame pavartota Šiaurės Korėjos oficialaus pavadinimo santrumpa.
Jame neužsimenama apie trumpojo nuotolio balistinių raketų salvę, kurią, Pietų Korėjos kariuomenės duomenimis, Šiaurės Korėja paleido likus vos kelioms valandoms iki JAV prezidento rinkimų.
Šiaurės Korėjai nuo 2006 metų taikomos JT sankcijos dėl jos ginklų programų. 2017-aisiais sankcijos Šiaurės Korėjai buvo tris kartus sugriežtintos.
Tačiau nuo to laiko JT Saugumo Tarybai nepavyko susitarti dėl bendros pozicijos dėl Šiaurės Korėjos.
2022 metų gegužę Kinija ir Rusija vetavo rezoliuciją, kuria Pchenjanui buvo nustatytos naujos sankcijos.
