Laikraščio „Helsingin Sanomat“ užsakymu bendrovės „Kantar TNS“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 59 proc. apklausos dalyvių yra nusiteikę prieš Suomijos narystę NATO.
Už narystę pasisakė 22 proc. respondentų, o dar 19 proc. nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
Prieš Suomijos prisijungimą prie Vakarų šalių karinio aljanso pasisako visos gyventojų grupės: vyrai ir moterys, jauni ir seni, bedarbiai ir dirbantys, pažymėjo laikraštis.
Už Suomijos narystę NATO pasisako tik Konservatorių partijos rėmėjai, bet ir tarp jų Aljanso šalininkai nedaug lenkė priešininkus – 45 proc. prieš 43 procentus.
Tarp visų kitų partijų šalininkų daugiau buvo nepritariančių narystei Aljanse.
Tuojau po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir įsiplieskus separatistiniam konfliktui Rytų Ukrainoje NATO narystės šalininkų gretos Suomijoje buvo pagausėjusios iki 26 procentų. Iki įvykių Ukrainoje jų buvo 16–19 procentų.
„Rusijos operacijos artimuose regionuose didina NATO šalininkų gretas. Tačiau JAV operacijos pasaulyje jas mažina. Nepaisant to, kad Rusijos užsienio politika išlieka agresyvi, ji, rodos, nedaro didelės įtakos NATO paramai“, – apklausos rezultatus pakomentavo Užsienio politikos instituto mokslininkas Matti Pesu.
Apklausa buvo atlikta spalio 16–27 dienomis. Tyrimo paklaida – 3 procentiniai punktai.
