Įtakingas Konservatorių partijos veikėjas D.Davisas, tiesmukas ir puikia politine nuojauta pasižymintis veikėjas, buvo pasitraukimo stovyklos šalininkas ruošiantis referendumui dėl Britanijos narystės Bendrijoje.
Dabar šis dešiniojo sparno libertaras ir prisiekęs euroskeptikas vadovaus keblioms deryboms, paskirtas į naujai įkurtą valstybės sekretoriaus išstojimo iš Europos Sąjungos reikalams postą.
67 metų D.Davisas gerai susipažinęs su Briuselio metodais: jis dirbo Europos reikalų ministru 1994–1997 metais, kai premjero Johno Majoro vyriausybę krėtė nesutarimai dėl ryšių su ES.
Vis dėlto šio politiko žvaigždė nublanko, kai jis pasitraukė iš D.Camerono šešėlinio kabineto, susiginčijęs dėl principų. Tas nesutarimas niekada nebuvo visiškai užglaistytas.
Pirmadienį jis išdėstė savo idėjas dėl „Brexit“ ekonominės strategijos, kurias apibendrino taip: „Prekybos sutartys. Mokesčių mažinimas. Ir neskubėti inicijuoti 50-ąjį straipsnį“ – išstojimo iš ES mechanizmą.
„Ideali baigtis (ir, mano nuomone, labiausiai tikėtina po didelių ginčų) yra tolesnė bemuitė prieiga“ prie Europos vieningosios rinkos, rašė jis.
„Kai Europos valstybės supras, kad mes nenusileisime dėl savo sienų kontrolės, jis norės su mumis tartis – dėl savo pačių interesų“, – pridūrė D.Davisas.
Jo nuomone, po konsultacijų su verslo ir regionų lyderiais Britanija galėtų aktyvuoti ES sutarties 50-ąjį straipsnį „iki ateinančių metų pradžios“.
Kukli kilmė
Vaikystėje augintas vienišos motinos ir gyvenęs Londono socialiniame būste D.Davisas įstojo į Voriko universitetą Vidurio Anglijoje, kur studijavo molekulinę fiziką ir informatiką.
Vėliau jis baigė magistrantūrą Londono verslo mokykloje, išklausė pažangiosios vadybos kursus elitiniame JAV Harvardo universitete ir dirbo cukraus pramonės milžinės „Tate and Lyle“ valdyboje.
D.Davisas taip pat tarnavo Specialiojoje oro tarnyboje (Special Air Service, SAS), elitinio Britanijos armijos specialiųjų pajėgų padalinio, rezerve.
D.Davisas, mėgstantis kopti į kalnus ir skraidyti, į politiką pasuko 1987 metais.
D.Davisas, mėgstantis kopti į kalnus ir skraidyti, į politiką pasuko 1987 metais, kai buvo išrinktas į parlamentą vienoje Anglijos šiaurinėje apygardoje.
Jis tapo vyriausybės drausmintoju, palaikančiu tvarką konservatorių frakcijoje, o vėliau, tapęs J.Majoro Europos reikalų ministru, pelnė pravardę „Mesjė ne“ („Monsieur Non“).
1997–2001 metais D.Davisas pirmininkavo svarbiam Bendruomenių Rūmų viešųjų lėšų komitetui.
2001 metais jis mėgino tapti konservatorių lyderiu ir liko ketvirtas, bet buvo paskirtas partijos administracijos pirmininku.
Ambicijos vadovauti
D.Davisas buvo favoritas per 2005 metų Konservatorių partijos lyderio rinkimus, bet pralaimėjo D.Cameronui po to, kai pasakė neįkvepiančią kalbą per partijos suvažiavimą.
Jis liko partijos šešėliniu vidaus reikalų ministru, bet dramatiškai atsistatydino, kad paskatintų surengti papildomus rinkimus į savo vietą parlamente, protestuodamas dėl leiboristų vyriausybės vykdyto pilietinių laisvių varžymo.
Tris vaikus ir vaikaičių turintis D.Davisas niekada nevengdavo atvirai išsakyti, ką galvoja.
Vėliau jis buvo išrinktas iš naujo, bet dėl to žingsnio D.Davisas prarado vietą D.Camerono pagrindinėje komandoje.
Kai konservatoriai grįžo į valdžią 2010-aisiais, D.Davisas negavo jokio posto vyriausybėje ir buvo eilinis partijos deputatas, daugiausiai dėmesio skiriantis pilietinių teisių klausimams.
Tris vaikus ir vaikaičių turintis D.Davisas niekada nevengdavo atvirai išsakyti, ką galvoja.
Dabar šiam politikui paskirtas uždavinys, kuris tikriausiai bus jam labai prie širdies, nes D.Davisui vėl atsiveria galimybė kietai žaisti su Briuseliu.
