Kaip primena BBC, daug išsivysčiusių valstybių bent jau kol kas jaučia vakcinų trūkumą. Todėl skiepijami medikai, vyriausi senjorai, silpnesnės sveikatos žmonės.
Afrikos ir kitų žemynų skurdžiose šalyse, atvirkščiai, vakcinavimo kampanijos dar net neprasidėjusios.
Žinoma, kadangi koronavirusas pasaulyje jau nusinešė daugiau nei 2,4 mln. žmonių gyvybes, kuo greičiau paskiepyti tuos, kuriems vakcina reikalingiausia, tiesiog būtina.
Tačiau yra ir aplinkybių, leidžiančių vakcinų dozes skirti jaunesniems ir ne tokiems pažeidžiamiems asmenims. Šios aplinkybės – retkarčiais atliekančios dozės, kurias, jų nesuleidus kone bet kam, reikėtų išmesti.
Iš kur atsiranda vakcinų dozių likučiai?
Vakcinų likučiai atsiranda, kai pacientas, kuris buvo užregistruotas skiepui tam tikroje vietoje tam tikru metu, gerokai iš anksto nepraneša apie pasikeitusias aplinkybes ir neatvyksta į vakcinacijos centrą.
Taip sukuriama dilema, nes bent jau kai kurių vakcinų gyvenimo trukmė ribota. Pavyzdžiui, „Pfizer/BioNTech“ gaminama vakcina ją išėmus iš specialių šaldiklių turi būti panaudota per daugiausia penkias dienas.
Priešingu atveju vakcina yra sugadinama ir išmetama. To, žinoma, niekas nenori, tad ieškoma išeičių.
„Jei kalbėtume apie „Pfizer“ vakciną, kurios ilgai laikyti negalima, akivaizdu, kad sprendimą dėl šios vakcinos reikia priimti greitai. Ką nors paskiepyti yra geriau nei nepaskiepyti nieko“, – teigė britų Vorviko medicinos mokyklos profesorė Heather Draper.
Kitaip tariant, svarbi kiekviena vakcina ir jos dozė – net jei likučių atsiranda labai mažai ir retai. Kita vertus, tokių atvejų ne tiek ir mažai.
Kam skiriamos atliekamos dozės?
Tai priklauso nuo aplinkybių it taisyklių, kurios vis kitokios skirtingose šalyse. Tarkime, Jungtinėje Karalystėje vakcinuojama pagal prioritetinį sąrašą – nebent žmonės nepasirodo vakcinavimo centre.
„Tokiais atvejais pagrindinis principas – neeikvoti vakcinų dozių, todėl jas galima skirti sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams“, – skelbia Britanijos medikų asociacija.
Politiką kritikai iškart apkaltino peršokus savo vietą eilėje, bet B.Clarke'as-Smithas gynėsi argumentu, kad vakciną būtų tekę išmesti.
Vienas jos vadovų daktaras Richardas Vautrey priduria, kad „visi vakcinavimo centrai turėtų būti sudarę rezervistų sąrašą ir prireikus galėtų greitai skambinti žmonėms.“
-
COVID-19 vakcinos: kas veikia ir kas dar laukia
-
Vakcinavimas intensyvėja, bet dar nėra sistemos registruoti žmones skiepams
-
Į Lietuvą atvyko „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos siuntos – 29,25 tūkst. ir 6 tūkst. dozių
-
„The New York Times“: lėta vakcinacija ir auganti neviltis – Prancūzija įstrigo pandemijos gniaužtuose
-
Peru plečiantis slapto vakcinavimo skandalui atsistatydino užsienio reikalų ministrė
-
„AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19 bus skiepijami visi suaugusieji
Kitais atvejais paskiepijami asmenys, kurie tiesiog tinkamu metu atsidūrė tinkamoje vietoje. Antai torių parlamentaras Brendanas Clarke'as-Smithas sausį feisbuke pats pranešė, kad buvo paskiepytas nuo COVID-19 po to, kai praleido popietę savanoriaudamas vakcinavimo centre.
Politiką kritikai iškart apkaltino peršokus savo vietą eilėje, bet B.Clarke'as-Smithas gynėsi argumentu, kad vakciną būtų tekę išmesti.
Kur dar pasaulyje ir kaip naudojami vakcinų likučiai?
Apie panašią situaciją buvo pranešta Austrijoje, kur savivaldos lygio pareigūnai irgi sulaukė kaltinimų be eilės skiepijantis nuo koronaviruso.
Antai Feldkircho miesto meras, 65-erių Wolfgangas Mattas pirmąja „Pfizer/BioNTech“ vakcinos doze buvo paskiepytas slaugos namuose. Politikas teigė, kad dozė buvo likutinė, o jam ji buvo suleista po to, kai buvo paskiepyti visi kiti asmenys, esantys aukščiau eilėje.
„Aš ir pasenusios duonos neišmesčiau – ją skrudinčiau“, – visuomeniniam transliuotojui ORF tvirtino W.Mattas.
Tiesa, būtent tuose slaugos namuose dirbantis medikas tokią versiją paneigė: „Lauke laukė tiek daug žmonių, kuriems vakcinos reikėjo labiau.“
Savo ruožtu Jungtinėse Amerikos Valstijose jau prigijo terminas „vakcinų medžiotojai“. Internete apstu nuotraukų, kuriose matyti, kaip įvairaus amžiaus žmonės tarsi festivalyje su miegmaišiais ir sulankstomomis kėdėmis ištisas valandas budi prie vakcinavimo centro.
„Jei tik pavyktų gauti vakciną, mano gyvenimas pasikeistų, – teigė Los Andžele taip šiomis dienomis laiką leidžianti 27-erių Leah Robson. – Puiku, kad pirmiausia skiepijami vyresni žmonės, bet jei yra galimybė man būti paskiepytai, tikrai verta laukti visą dieną.“
Tokiems kaip L.Robson tikriausiai nėra kur skubėti. Bet kartais sprendimus dėl skiepijimo tenka priimti žaibiškai.
Pavyzdžiui, JAV Oregono valstijoje sausį medikai, vežę kelias vakcinas, kurios netrukus būtų sugedusios, įstrigo snieguotame kelyje. Nenorėdami eikvoti vakcinų dozių, medikai ėmė siūlyti vakcinas šalimais laukiantiems vairuotojams.
Izraelyje, kuris paskiepija daugiausia savo piliečių pasaulyje, pranešama apie minias jaunų žmonių, eilėse laukiančių vakcinų dozių likučių prie skiepijimo centrų. Izraeliečiai netgi feisbuke ir „WhatsApp“ aptarinėja, kur daugiausia šansų sulaukti tokios atliekamos dozės.
Ar tokia praktika nėra problemiška?
R.Vautrey tvirtina, kad nieko blogo perleisti likutines vakcinų dozes žmonėms, kurie neįeina į prioritetines grupes – bet, žinoma, aplinkybės turi būti išskirtinės.
„Svarbiausia taisyklė – neišmesti vakcinos. Jei nerandate absoliučiai nieko, o diena baigiasi, tuomet geriausia pabandyti surasti žmogų nei išmesti vakciną“, – mano medikas.
O kaip dėl jaunų ir sveikų žmonių, kurie rikiuojasi eilėse? Anot profesorės H.Draper, tokių asmenų veiksmus galime vertinti tik žinodami, kodėl jie taip elgiasi.
„Ar jie bijo? Ar jie jaučiasi pažeidžiami? Galbūt dirbamas pavojingas darbas? O galbūt esate nepaprastai turtingi ir nežinote, ką daugiau veikti? Prieš kalbėdami apie savanaudiškumą, supraskime, kad turime žinoti kiekvieno žmogaus elgesio motyvus“, – teigė H.Draper.
