Baku ir Jerevanas prieš kelis dešimtmečius įsivėlė į rusenantį konfliktą dėl etninių armėnų kontroliuojamo Kalnų Karabacho, atsiskyrusio nuo Azerbaidžano per kruviną 10-ojo dešimtmečio karą, pareikalavusį maždaug 30 tūkst. žmonių gyvybių.
Abi konflikto šalys nepaiso raginimų nutraukti ugnį ir kaltina vieną kitą rugsėjo 27 dieną inicijavus karo veiksmus, pavirtusius kruviniausiomis kautynėmis nuo paliaubų paskelbimo 1994 metais.
„Mūsų pirminiais skaičiavimais, apie 50 proc. Karabacho gyventojų ir 90 proc. moterų ir vaikų, arba apie 70–75 tūkst. žmonių, buvo perkelti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Karabacho žmogaus teisių komisaras Artakas Beglarianas.
Anot jo, dėl kautynių namus palikę gyventojai ieškojo prieglobsčio kitose ginčijamos provincijos vietovėse arba pabėgo į Armėniją ar kitur.
Nenutrūkstamas Azerbaidžano pajėgų bombardavimas pavertė nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos sostinę Stepanakertą miestu vaiduokliu, nusėtu nesprogusiais šaudmenimis ir sprogmenų išraustomis duobėmis.
Baku kaltina armėnų pajėgas apšaudant civilinius objektus, įskaitant antrą pagal dydį azerbaidžaniečių miestą Gendžę, kur gyvena daugiau nei 330 000 žmonių.
Dėl karo veiksmų perkeltų Azerbaidžano gyventojų skaičius dar nėra nustatytas, AFP pranešė vienas Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Nuo susirėmimų pradžios patvirtintų aukų skaičius išaugo iki 290, tarp jų – daugiau nei 47 civiliai gyventojai.
Auga nerimas, kad dabartinės kautynės gali peraugti į karą keliais frontais ir kad į konfliktą gali įsitraukti tokios regioninės galybės kaip Turkija ir Rusija.
Armėnija ir Kalnų Karabachas yra paskelbę karo padėtį ir karinę mobilizaciją, o Azerbaidžanas įvedė karinį valdymą bei komendanto valandą didmiesčiuose.
Derybos konfliktui išspręsti yra įstrigusios nuo 1994 metų, kai buvo pasiektas paliaubų susitarimas.