Kaimyninėse šalyse pabėgėlius priimančios labdaros ir žmogaus teisių gynimo grupės sako, kad pastebėjo prekybos žmonėmis, dingusių vaikų, turto prievartavimo ir išnaudojimo atvejų. Apie tai rašo „The Guardian“.
Lenkijoje susitelkęs didžiausias skaičius pabėgėlių – ji priėmė jau daugiau nei 1,5 milijono ukrainiečių. Lenkijos mieste Liubline įsikūrusios žmogaus teisių organizacijos „Homo Faber“ koordinatorė Karolina Wierzbinska sako, kad organizacija matė atvejų, kai vilties netekę tėvai vaikus vienus be palydos siųsdavo susitikti su giminaičiais ar draugais kaimyninėje šalyje, tačiau vaikai taip ir neatvykdavo.
„Akivaizdu, kad situacija vaikui kelia didžiulį stresą ir dėl to jis gali vienas klaidžioti po stotį, nesiorientuoti, o blogiausiu atveju apskritai dingti. Tai, deja, nėra hipotetinis atvejis – taip jau yra nutikę“, – sakė ji.
Ji sako, kad taip pat gaunami pranešimai apie prekybos žmonėmis atvejus.
„Moterims pasiūlomas darbas Lenkijoje, tačiau paaiškėja, kad darbo vieta yra nelegali, darbdavys su jomis žiauriai elgiasi, atsisako laiku mokėti atlyginimą. Pasitaiko atvejų, kai išviliojami asmens dokumentai arba pinigai“, – sako K.Wierzbinska.
Organizacija „Homo Faber“ dirba visuose keturiuose sienos perėjimo punktuose, kad sumažintų riziką, ir įsteigė visą parą veikiančią pagalbos liniją, kurioje dirba ukrainiečių kalbą mokantys savanoriai, apmokyti padėti sieną kertančioms moterims ir vaikams.
„Esame tvirtai įsitikinę, kad informacija turi pasiekti moteris prieš joms kertant Lenkijos sieną – sakė K.Wierzbinska. – Tai žmonės, susiduriantys su rimtomis traumomis. Prieštaringos informacijos kiekis, sprendimai, kuriuos reikia priimti – vien tik šių stimulų kiekis gali sukelti kognityvinę perkrovą. Kuo anksčiau jie bus informuoti apie situaciją, kuri jų laukia Lenkijoje, tuo daugiau laiko jie turės informaciją apdoroti.“
Beveik kiekvienoje traukinių stotyje netoli sienos kirtimo punktų minios žmonių, dažniausiai vyrų, laiko kartonines lenteles, kuriose siūlo pabėgėliams nuvežti juos į įvairias vietas visoje Europoje.
K.Wierzbinska sako, kad neįmanoma patikrinti kiekvieno asmens, siūlančio nuvežti pabėgėlius pas draugus ar šeimos narius.
„Spėčiau, kad 90 proc. tų vyrų yra geranoriški žmonės, siūlantys nuoširdžią pagalbą. Nepaisant to, pati situacija yra labai chaotiška, galinti išgąsdinti bet kurį žmogų, jau nekalbant apie žmogų, kuris ir taip yra nelaimėje. Negalime atmesti galimybės, kad dalis minioje buvusių žmonių buvo tiesiog nusikaltėliai, laukiantys, kada galės pasinaudoti pažeidžiamomis moterimis“, – sako ji.
Lenkijos pasieniečiai padėjo platinti organizacijos lankstinukus, kuriuose išsamiai aprašoma, kaip saugoti asmens dokumentus, kaip pasiruošti keliauti per judrias traukinių stotis su vaikais ir kaip elgtis, jei kas nors pasisiūlo pavežti, bet kelionės metu pakeičia kelionės tikslą.
Slovakijos Vyšnė Nemeckės pasienio punkte savanoriai „The Guardian“ sakė, kad teoriškai pabėgėlius pavežti siūlantys žmonės, prieš leidžiant kam nors išvykti nuo sienos, privalo pateikti savo asmens tapatybės dokumentą ir automobilio valstybinius numerius. Realybėje kiekvieną kartą to padaryti beveik neįmanoma.
Išsekę ir bet kokio elementaraus komforto netekę pabėgėliai su kiekviena nauja diena kelyje tampa vis labiau pažeidžiami.
Monika Molnarova iš Slovakijos organizacijos „Caritas“ sakė, kad Slovakijos nacionalinis kovos su prekyba žmonėmis padalinys dirba pasienyje ir įsikiša, kad apsaugotų moteris ir vaikus įtariamais atvejais.
„Prekybos žmonėmis rizika yra didelė, nes išsekę ir bet kokio elementaraus komforto netekę pabėgėliai su kiekviena nauja diena kelyje tampa vis labiau pažeidžiami. Manome, kad prekeiviai žmonėmis greičiausiai taikosi tiek į vienišas, tiek į su vaikais keliaujančias moteris“, – sakė ji.
Slovakijoje, netoli Ukrainos sienos esančios laikinos pabėgėlių stovyklos vadovas Sergejus Savinas „The Guardian“ sakė, kad yra atvejų, kai pagalbą siūlo žmonės, galimai turintys negerų kėslų.
„Kai kuriais atvejais pasiūlymai nėra geri. Pavyzdžiui, buvo vyras, kuris norėjo tik vienos moters ir keturių vaikų. Liepiau jam dingti. Mes negalime taip elgtis“, – sakė jis.
Antradienį, kilus susirūpinimui dėl prekybos žmonėmis, Lenkijos vyriausybė pateikė neseniai priimto įstatymo projekto, kuriame išdėstyti Lenkijos atsako į pabėgėlių krizę būdai, pataisas. Pataisomis minimali bausmė už prekybą žmonėmis padidinta nuo trejų iki dešimties metų, o maksimali laisvės atėmimo bausmė už seksualinę prekybą vaikais – nuo 10 iki 25 metų.
„Norime pasiųsti aiškią žinią nusikaltėliams, kurie bando pasinaudoti pabėgėlių tragedija“, – sakė Lenkijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Maciejus Wasikas.
Jungtinių Tautų (JT) vaikų agentūra „Unicef“ teigė, kad nors Lenkijos vyriausybės sprendimas visiškai atverti sieną ukrainiečių pabėgėliams yra sveikintinas, „jis kelia iššūkių“ vaikų apsaugos požiūriu.
Paprastai JT registruoja pabėgėlius pasienyje ir nustato pažeidžiamus asmenis, pavyzdžiui, nelydimus vaikus.
„Akivaizdu, kad dabar dėl didžiulio atvykstančiųjų skaičiaus ir fakto, kad sienos praktiškai yra tiesiog atviros, tai nevyksta. Ir tai neįtikėtinai apsunkina nelydimų ir nuo artimųjų atskirų vaikų identifikavimą“, – „The Guardian“ sakė „Unicef“ atstovas spaudai Joe Englishas. Jis teigė, kad agentūra septyniose pabėgėlius priimančiose šalyse kuria „mėlynųjų taškų“ – saugių erdvių vaikams – sistemą.
