Pirėnų pusiasalio pietuose esanti Didžiosios Britanijos valda Gibraltaras neįtrauktas į Kalėdų išvakarėse paskelbtą Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos susitarimą dėl tolesnių prekybos ryšių po „Brexit“.
Gibraltarui sausio 1-oji tebėra terminas, kai baigs galioti pereinamojo laikotarpio taisyklės dėl tvarkos pasienyje tarp šios britų valdos ir Ispanijos. Jei nebus pasiektas susitarimas, būgštaujama, kad atsiradus „kietai“ sienai rimtų trikdžių patirs darbuotojai, turistai, taip pat nukentės verslo ryšiai tarp abiejų šalių.
Ispanijai pavyko įtikinti ES atsieti Gibraltaro klausimą nuo pagrindinių „Brexit“ derybų. Tai reiškia, kad Madridas visas derybas veda tiesiogiai su Gibraltaru ir Londonu.
Ispanijos diplomatijos vadovė Arancha Gonzalez Laya ketvirtadienį sakė nuogąstaujanti, kad jei susitarimas nebus pasiektas, vėl gali nusidriekti ilgos įstrigusių vilkikų eilės, praėjusią savaitę matytos prie Lamanšo sąsiaurio tunelio.
„Turime nedaug laiko, o chaotiški vaizdai iš JK turi mums priminti, kad turime tęsti pastangas pasiekti susitarimą dėl Gibraltaro, – sakė ministrė ispanų nacionaliniam transliuotojui RTVE. – Ispanai jo nori, Gibraltaro žmonės jo nori, dabar tereikia JK noro. Reikalinga politinė valia.“
Vykstant „Brexito“ deryboms Ispanija tvirtino, kad jai turi priklausyti svarus žodis priimant sprendimus dėl Gibraltaro ateities.
Kebli padėtis
Gibraltarą, britų dar vadinamą Uola, Didžioji Britanija valdo nuo 1713 metų, tačiau Ispanija seniai reiškia pretenzijas į šią teritoriją. Tris šimtmečius šis strategiškai svarbus uolėtas kyšulys užtikrino britų laivynui siauro vandens kelio iš Viduržemio jūros į Atlanto vandenyną kontrolę.
„Nė viena iš šalių neatsisakys savo suvereniteto pretenzijų, tačiau mes turime atidėti tai į šalį ir pasiektu susitarimą, kuris palengvintų gyvenimą žmonėms abipus sienos“, – sakė Ispanijos užsienio reikalų ministrė.
Daugiau nei 15 tūkst. žmonių gyvena Ispanijoje, bet dirba Gibraltare. Jie sudaro apie pusę visos darbo jėgos Gibraltare. Salos gyventojai, kurių yra apie 34 tūkst., griežtai pasisakė prieš JK išstojimą iš ES. 2016-ųjų „Brexito“ referendume 96 proc. rinkėjų Gibraltare balsavo už tolesnę narystę Bendrijoje. Jų nuomone, narystė Bendrijoje užtikrino Gibraltarui daugiau svertų santykiuose su Madrido vyriausybe.
Saloje tebegyvi prisiminimai, kaip 1969 metais Ispanijos diktatorius generolas Francisco Franco uždarė sieną, bandydamas sužlugdyti Gibraltaro ekonomiką.
Gibraltaro vyriausiasis ministras Fabianas Picardo sakė, kad sutartis dėl prekybos po „Brexit“ yra „didžiulis palengvėjimas, turint galvoje, su kokiais sunkumais susidurtų Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga, jeigu būtų nepavykę jos sudaryti“.
Tačiau jis pridūrė, kad Gibraltarui vis dar kyla pavojus.
„Šis susitarimas neapima Gibraltaro. Mums ir Kampo de Gibraltaro žmonėms laikrodis vis dar tiksi“, – sakė F.Picardo.
„Toliau dirbame ranka rankon su Jungtine Karalyste, siekiant baigti derybas su Ispanija dėl siūlomos sutarties tarp ES ir JK Gibraltaro klausimu“, – kalbėjo jis.
F.Picardo neseniai Ispanijos radijui „Cadena SER“ sakė, kad „susitarimas pagal Šengeno modelį būtų pozityviausias rezultatas“, kuris palengvintų sienos tarp Gibraltaro ir Ispanijos kirtimą. Kasmet užfiksuojama apie 30 mln. šios sienos kirtimo atvejų.
Šengeno erdvei, kur leidžiama laisvai, be patikrų judėti žmonėms ir prekėms, priklauso dauguma iš 27 ES narių, taip pat Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas. Tiesa, dėl koronaviruso pandemijos kai kurios šalys vėl laikinai įvedė sienų kontrolę.
JK Šengeno erdvei nepriklauso.
Britų ministro pirmininko Boriso Johnsono vyriausybė nurodė, kad ji taip pat pasiryžusi rasti sprendinį, kaip „užtikrinti judėjimą per sieną, kuriuo neabejotinai suinteresuotos bendruomenės, gyvenančios abipus sienos“.
