Rusijos pajėgos Zaporižios elektrinę apšaudė ir užėmė kovo 4 dieną. Per šį puolimą jėgainės komplekse kilo gaisras, sukėlęs nerimą Europoje dėl galimos branduolinės katastrofos.
Pirmąją invazijos dieną – vasario 24-ąją – Rusijos pajėgos užėmė nebeveikiančios Černobylio atominės elektrinės kompleksą. 1986 metais šioje jėgainėje įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, pražudžiusi šimtus žmonių ir paskleidusi radioaktyvių teršalų didelėje Europos dalyje.
Trečiadienį Ukrainos valstybinė energetikos įmonė „Ukrenergo“ per „Facebook“ pranešė, kad elektrinės kompleksas „visiškai atjungtas nuo elektros tinklų“.
Tuo metu TATENA per „Twitter“ parašė, kad nors šis incidentas „pažeidžia kertinį saugos ramstį“, kol kas agentūra neįžvelgia „jokio kritinio poveikio saugai“.
Antradienį agentūra išreiškė susirūpinimą dėl Černobylio elektrinės darbuotojų, kurie yra priversti dirbti nesilaikant įprasto pamainų režimo, prižiūrimi Rusijos pajėgų.
Darbuotojų padėtis Černobylyje „blogėja“, rašė TATENA, remdamasi Ukrainos branduolinės energetikos priežiūros institucijos duomenimis.
Uždaryta jėgainė yra uždaroje vadinamojoje atskirties zonoje. Ten yra tiek išjungti reaktoriai, tiek radioaktyvių atliekų saugyklos.
Šiame komplekse, kurį reikia nuolat prižiūrėti, kad būtų išvengta naujos branduolinės katastrofos, dirba daugiau kaip 2 000 žmonių.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį per „Twitter“ parašė, kad „atsarginiai dyzeliniai generatoriai gali tiekti elektrą 48 valandas“, bet jeigu išorinis elektros tiekimas Černobylio elektrinei nebus iki to laiko atkurtas, „panaudoto branduolinio kuro aušinimo sistemos išsijungs“.
Ukrainos atominės energetikos priežiūros agentūros „Energoatom“ vadovas Petro Kotinas televizijai „Nastojašeje Vremia“ sakė, kad kol kas tiesioginės grėsmės Černobylio atominės elektrinės saugumui nėra, bet pabrėžė, kad praradus ryšį su kompleksu TATENA negali kontroliuoti, ar yra palaikomas tinkamas saugos režimas.
„Mažų mažiausiai turėtų kelti nerimą, kad branduolinei ir radiacinei saugai iškilęs pavojus, nes ji nėra kontroliuojama pagal TATENA nustatytas taisykles“, – trečiadienį sakė jis.
P.Kotinas pridūrė, kad didžiausią pavojų kelia padėtis panaudoto branduolinio kuro saugykloje, kur specialiuose nuolat aušinamuose baseinuose laikoma daugiau kaip 20 tūkst. branduolinio kuro rinklių. Jeigu šio objekto aušinimo sistemos siurbliai išsijungtų, kuro rinklės perkaistų, išsilydytų ir kartu su garu, susidariusiu užvirus aušinimo baseinų vandeniui, paskleistų į aplinką itin radioaktyvių medžiagų, aiškino jis.
„Tai katastrofinis scenarijus, bet jis susiklostys ne šiandien ir ne rytoj – tai nutiks po tam tikro laiko, su sąlyga, kad nebus atkurtas elektros tiekimas“, – perspėjo P.Kotinas. Jis pridūrė, kad kurį laiką aušinimo sistemos darbą gali palaikyti dyzeliniai generatoriai, jeigu jiems nepristigs degalų ir neįvyks kokių nors gedimų.
„Ukrenergo“ pažymėjo, kad dėl karinių veiksmų „nėra galimybės atkurti elektros linijų“, tiekiančių energiją Černobylio kompleksui, todėl neveikia ir jo apsaugos sistemos.
Kol kas neaišku, kodėl nutrūko duomenų iš Zaporižios atominės elektrinės srautas, bet šie informacijos teikimo trikdžiai kelia susirūpinimą, pažymėjo TATENA.
Apie nutrūkusį duomenų iš Černobylio stebėsenos sistemų srautą TATENA pranešė antradienį.
„Nuotolinis duomenų perdavimas iš TATENA saugiklių įrangos, esančiose branduoliniuose kompleksuose visame pasaulyje, yra svarbus mūsų saugiklių įgyvendinimo komponentas tiek Ukrainoje, tiek pasaulyje“, – pažymėjo TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.
„Tokios sistemos... leidžia mums stebėti branduolines medžiagas ir veiklą tuose objektuose nesant mūsų inspektorių“, – pridūrė jis.