J.Stoltenbergas sakė, kad Kinija vis daugiau investuoja į branduolinius ginklus ir tolimojo nuotolio raketas, neužtikrindama skaidrumo ir nedalyvaudama prasmingame dialoge dėl atominės ginkluotės kontrolės, kartu didindama prievartą kaimyninėms šalims ir grasindama Taivanui, savivaldžiai salai, kurią ji laiko savo teritorija.
„Tai, kad Rusija ir Kinija suartėja, ir didelės Kinijos investicijos bei nauji pažangūs kariniai pajėgumai tik pabrėžia, kad Kinija kelia grėsmę, kelia iššūkį ir NATO sąjungininkams, – sakė J.Stoltenbergas auditorijai Kejo universitete Tokijuje. – Saugumas yra ne regioninis, o pasaulinis.“
-
NATO vadovas prašo Pietų Korėjos didinti karinę paramą Ukrainai
-
NATO naikintuvai per savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių
-
Turkija pasisako už Suomijos kandidatūros į NATO patvirtinimą anksčiau už Švedijos
-
Baltijos šalių ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai Rygoje aptars NATO darbotvarkę
-
NATO vadovas tikisi tvirtesnių ryšių su Japonija
-
Vengrija peikia Švedijos „kvailumą“ dėl prarasto Turkijos palaikymo stojant į NATO
„NATO turi įsitikinti, kad turime draugų, – sakė jis. – Svarbu glaudžiau bendradarbiauti su mūsų partneriais Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.“
Pasak jo, Kinija vis dažniau bendradarbiauja su Rusija, o jos vadovauja „autoritariniam puolimui“ prieš taisyklėmis grindžiamą, atvirą ir demokratinę tarptautinę tvarką.
J.Stoltenbergas sakė, kad NATO nelaiko Kinijos priešininke ir nesiekia konfrontacijos ir kad Aljansas ir toliau bendradarbiaus su Kinija bendro intereso srityse, pavyzdžiui, susijusiose su klimato kaita.
