Tokios Ramiojo vandenyno salų valstybės kaip Vanuatu, Tuvalu, Kiribatis, Maršalo salos ar Maldyvai Indijos vandenyne virš jūros lygio yra pakilusios vos vieną kitą metrą. Todėl valstybių vadovai nuolat įspėja tarptautinę bendruomenę, kad jeigu jūros lygis per ateinantį šimtmetį kils bent pusmetriu, kaip šiemet prognozavo Arkties tarybos AMAP grupės ekspertai, tai vandenynas gali apsemti nemažai salų. Ir ne tik per audrų sukeltus potvynius, kaip pasitaiko dabar. Pavyzdžiui, Maršalo salų pakrantėse dėl šių potvynių jau išplauta nemažai kapinių.
„2015 m. pradžioje pirmą kartą ciklonas Pamas smogė Vanuatu salai. Taip pat Tuvalu salai ir netgi mūsų pietinėms saloms. Tai nauja patirtis. Tokių audrų nebūdavo. Ši tendencija kelia nerimą mūsų tautai. Kas bus toliau?“ – baiminasi Kiribačio prezidentas Anote Tongas.
Kol kas per pastarąjį šimtmetį bendras jūros lygis pakilo apie dvidešimčia centimetrų ir apčiuopiamų įrodymų, kad minėtos salų valstybės jau pradėtų skęsti – nėra.
Naujosios Zelandijos Auklando universiteto Paulo Kencho mokslininkų komanda netgi sako, kad tokios koralų salos kaip Tuvalu iš tikrųjų auga. Sostinės Funafuti sala per šiuos šimtą metų gavo 32 hektarus naujos žemės.
Atrodo, kad rifų koralų salos prisitaiko prie augančio jūros lygio keisdamos formą. Tačiau žmonėms persiketi vis tiek gali tekti, nes jau nutiesti keliai formos juk nepakeis. O augantis jūros lygis vis tiek gali apsemti žemynų pakrančių miestus ar įprastas salas.
Atrodo, kad rifų koralų salos prisitaiko prie augančio jūros lygio keisdamos formą. Tačiau žmonėms persiketi vis tiek gali tekti, nes jau nutiesti keliai formos juk nepakeis.
Prie Bangladešo esanti Kutubdios sala per pastaruosius 30 metų iš tikrųjų jau prarado ketvirtadalį teritorijos. Dėl to į žemyną persikėlė 40 tūkst. žmonių. Kutubdios saloje tebegyvena 100 tūkst. žmonių, valdžia pastatė apsauginių įtvirtinimų. Tačiau daug jų jau išplauti.
Salą tirianti Bangladešo nevyriausybinė organizacija „Coast“ įtaria, kad per ateinančius 50 metų visa Kutubdios sala atsidurs po vandeniu. Problemų gali kilti ir Bangladešo pakrantei. Ten gyvena 39 mln. žmonių ir valstybė jau kaupia pinigus, specialiam klimato kaitos fondui kasmet skiriama apie 6 proc. biudžeto.
