Komentuodamas balsavimo eigą politologas Pascalis Sciarini iš Ženevos universiteto užsiminė apie „didelę nežinomybę“: ar Šveicarijos jaunimas, neseniai protestavęs gatvėse prieš visuotinį atšilimą, taip pat aktyviai dalyvaus rinkimuose?
Piliečiai renka ketverių metų kadencijai 200 vietų Nacionalinę Tarybą, parlamento žemuosius rūmus, ir 46 vietų Kantonų Tarybą – aukštuosius rūmus. Remiantis neseniai atliktomis apklausomis, papildomų mandatų turėtų užsitikrinti žalieji ir žalieji liberalai.
Balsavimas baigsis sekmadienio vidurdienį. Dauguma šveicarų balsuoja paštu, vengdami apsilankymo balsavimo centruose.
Visuotiniai rinkimai yra itin svarbūs Šveicarijai, kur galiojantys valdžios pasidalijimo bei stabdžių ir atsvarų principai užtikrina stabilų politinį kraštovaizdį, išskyrus atvejus, kai jį retkarčiais supurto referendumai.
Šiemet politinė padėtis šalyje yra kiek dinamiškesnė: studentai ir kiti piliečiai ne kartą rengė masinius mitingus, per kuriuos reikalavo, kad valdžia imtųsi skubesnių veiksmų dėl klimato kaitos. Panašios akcijos neseniai įvyko ir kituose Europos miestuose.
Šveicarijoje šiemet taip pat buvo surengtas pirmasis nuo 1991 metų masinis moterų protestas, per kurį buvo reikalaujama teisingiau mokėti atlyginimus, užtikrinti didesnę lyčių lygybę ir padaryti galą lytiniam priekabiavimui bei smurtui. Pasak šveicarų žiniasklaidos, šiemet rinkimuose dalyvauja rekordinis skaičius kandidačių moterų.
Šių metų aktualijos – nerimas dėl moterų teisių ir aplinkosaugos – labai skiriasi nuo ankstesnių rinkimų, kai svarbiausi buvo imigracijos ir santykių su ES klausimai, leidę dešiniųjų populistų Šveicarijos liaudies partijai užsitikrinti daugumą parlamente.
