ES darys viską, ką gali, kad pasiektų konstruktyvų susitarimą dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos, bet taip pat turi pasiruošti scenarijui, kad susitarti nepavyks, sakoma praėjusią savaitę paviešintame ES derybų plane.
Labiausiai ietis laužys dėl bendrosios rinkos
Didžiausias iššūkis ir pagrindinis klausimas, pasak LRT.lt pašnekovų, yra ES ir Didžiosios Britanijos tolesnis ekonominis bendradarbiavimas bei tai, kaip šalis ketina ir norėtų elgtis su migrantais – ES valstybių piliečiais.
„Akivaizdu, kad britai nenori likti vieningoje rinkoje, jie nenori kalbėti ir apie kažkokio jau egzistuojančio modelio perėmimą, jie nori pasiekti tokį susitarimą, kuris būtų unikalus. Tačiau tas susitarimas iš britų perspektyvos nebūtinai sutampa su tuo, ką norėtų matyti ES.
Svarbu, kad nebūtų taip, jog britai iš ekonominio bendradarbiavimo pasiims tai, kas jiems patogu, pavyzdžiui, priėjimą prie vieningosios rinkos, prekybą be muitų, bet išbrauks migracijos aspektą, kuris yra svarbus vieningosios rinkos elementas. Matyt, dilema yra plati – koks gali būti būsimasis ES ir Britanijos ekonominis bendradarbiavimas“, – kalba Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius L.Kojala.
Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto politologė R.Urbonaitė pažymi, kad egzistuoja vadinamieji „minkštieji“ ir „kietieji“ išsiskyrimo variantai ir, panašu, britai yra linkę rinktis „kietąjį“ scenarijų. Tiesa, pasak pašnekovės, nuolaidžiauti neturėtų būti nusiteikusi ir ES.
„Britai norės palankesnių sąlygų, o ES, be jokios abejonės, nenorės nusileisti, kad Jungtinė Karalystė gautų tik vyšnaites nuo torto, o ES liktų ta, kuri priima britų diktatą. ES negali sudaryti precedento, kad išėjimas iš Sąjungos išeinančiai valstybei būtų ganėtinai parankus: toks precedentas sudarytų prielaidas kitoms valstybėms apie tai pagalvoti.
Tiesa, tai būtų neapdairu, nes britų galimybės ir derybinės galios, ekonominiai pajėgumai yra didesni nei kitų šalių, netgi tokių kaip Prancūzija. Britai yra kieti derybininkai, turi strategiją ir, panašu, renkasi „kietąjį“ atsiskyrimo variantą, kuris, beje, nelabai patinka škotams“, – sako R.Urbonaitė.
Kiek tikėtinas derybų įšaldymas?
Pasak R.Urbonaitės, britų ir ES derybos bus sudėtingos, tikėtina, banguotos, tačiau vargu ar galima tikėtis ilgalaikio jų įšaldymo.
„Ne be reikalo kalbama apie tai, kad procesas truks kelerius metus. Kalbama apie tamprius saitus, siejančius valstybes, daugybę teisėkūros elementų, kurie yra tapę valstybių teisės dalimi, ir tie dalykai labai paprastai nesprendžiami, dėl kiekvieno punkto reikės derėtis.
ES ir Britanija savo derybose kuriam laikui gali pakliūti į spąstus, tačiau nemanau, kad turėtume ilgalaikį įšaldytą procesą, kai nejudama iš vietos vien dėl to, jog nė viena pusė nenori nusileisti. Galime matyti bangavimą, kai vienais klausimais derybos vyks sparčiau, kitais – lėčiau, turėti įšaldytų momentų, bet derybos nesustos. Nemanau, kad abi pusės bus suinteresuotos tempti laiką. Kaip tik, panašu, kad abi pusės nusiteikusios padaryti tai maksimaliai greitai“, – svarsto R.Urbonaitė.
Savo ruožtu L.Kojala neatmeta scenarijaus, kad derybos gali pasibaigti tuo, jog britai nepeš nieko: „Jei visi įsikibę laikytųsi savo pozicijos ir susitarti nepavyktų, tai būtų didelė nesėkmė politiškai ir ekonomiškai.
Kita vertus, teoriškai galėtume įsivaizduoti, kad būtų grįžtama prie situacijos, kai Didžioji Britanija – ne ES narė, neturinti jokių specifinių susitarimų, ir ekonominis bendradarbiavimas iš esmės vyktų pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles, kurios bet kuriuo atveju nėra tokios palankios, kaip dabar galiojančios.“
