Šiemet Lamanšo sąsiaurį nedideliais laiveliais kirto daugiau nei 25,7 tūkst. žmonių – tris kartus daugiau nei per visus 2020 metus.
Didžiausias triukšmas dėl migrantų, bandančių per Lamanšo sąsiaurį patekti iš Prancūzijos į Jungtinę Karalystę, kilo po to, kai tokioje kelionėje nuskendo 27 asmenys.
Priekaištai Prancūzijai
Londonas neslepia nusivylimo, kad daug migrantų vis dar pasiekia salos krantus, o vietos valdžia pietryčių Anglijoje sunkiai tvarkosi su logistikos problemomis, kurias kelia didelis migrantų srautas.
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ketvirtadienį paprašė Prancūzijos priimti atgal visus migrantus, kirtusius Lamanšo sąsiaurį.
B.Johnsono teigimu, migrantų sugrąžinimas „žymiai sumažintų – jei ne sustabdytų – Lamanšo kirtimus, išgelbėtų tūkstančius gyvybių iš esmės sulaužant nusikalstamų grupuočių verslo modelį“.
Tačiau Prancūzija tikina, kad sustabdyti migrantų judėjimą Lamanšo sąsiauriu yra labai sudėtinga, nes jų skaičius labai didelis, tad sugaudyti visų neįmanoma.
G.Darmaninas: esame susipažinę su mafijos grupuočių veiksmais – jos naudoja šifruotus telefonus ir veikia panašiai kaip teroristų tinklai.
„Tai didžiuliai skaičiai. Kai kuriais vakarais iš pakrantės išplaukia iki 50 laivų. Negalime už kiekvienos kopos pastatyti policijos pareigūno“, – sakė Kalė policijos profesinių sąjungų narys ir sienų kontrolės pareigūnas Nicolas Laroye‘as.
Pasak jo, jei norima sulaikyti visus, nelegaliai bandančius per Lamanšo sąsiaurį patekti į Jungtinę Karalystę, būtina didinti Kalė dirbančių pareigūnų skaičių.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas, kalbėdamas per Prancūzijos radiją RTL, sakė, kad policijai tenka „titaniška užduotis“, kai reikia kovoti su prekybos žmonėmis tinklais, nepaisant to, jog ji padidino policijos patruliavimą Kalė regione ir gavo 64 mln. eurų iš Jungtinės Karalystės.
„Esame susipažinę su mafijos grupuočių veiksmais – jos naudoja šifruotus telefonus ir veikia panašiai kaip teroristų tinklai“, – sakė G.Darmaninas.
Rekordinis augimas
Mažus laivelius migrantai, norintys patekti į Jungtinę Karalystę, ėmė naudoti 2018 metais, kai Kalė uoste ir „Eurostar“ terminale buvo pastatytos tvoros, sustiprinti pareigūnų patikrinimai, migrantai ėmė ieškoti naujų maršrutų į Jungtinę Karalystę.
„Iš pradžių tai buvo tik migrantai, bandę laimę su nedidelėmis valtelėmis, kurios buvo rastos vietoje, o tada įsitraukė prekeiviai žmonėmis. Be to, pakrantėje pamatėme daug pavogtų laivų“, – sakė 13 metų pasienio policijos pareigūnu dirbantis N.Laroye'as.
Pasak jo, dabar pasitaiko atvejų, kai iš Vokietijos vykstančiuose sunkvežimiuose aptinkami nedideli laiveliai.
Pareigūnų turimi skaičiai rodo, kad nelegalių bandymų kirsti Lamanšo sąsiaurį išaugo kelis kartus. Jei per visus praėjusius metus jų buvo mažiau nei 10 tūkst., šiemet sąsiaurį jau bandė kirsti daugiau nei 33 tūkst. migrantų.
N.Laroye'as: pasienio policijos padaliniai išardo daugybę tinklų, tačiau jie žino, kad sulaikius 10 kontrabandininkų, atsiranda dar 10.
Jungtinės Karalystės duomenimis, beveik 26 tūkst. jų pavyko atplaukti į Jungtinę Karalystę.
Veikia gudriai
Prancūzijos jūrų laivybos tarnybos atstovė Veronique Magnin teigė, kad didžiausia problema yra ne laivelių skaičiaus padidėjimas, o kontrabandininkų gudrumas, padedantis išvengti pareigūnų.
„Žmonių kontrabandininkai tapo daug profesionalesni. Į kiekvieną laivą jie įsodina daug daugiau žmonių, maždaug iki 30–40 asmenų, ir išplaukia į jūrą nesustabdomi policijos“, – teigė V.Magnin.
Pasak jos, siekdami išvengti sulaikymo, keli kontrabandininkų laivai išplaukia vienu metu, o veiksmai tarp jų yra koordinuojami.
Pastaruoju metu Prancūzijos policijos patrulių skaičius Kalė paplūdimyje išaugo – nuo mažiau nei 200 iki 800 pareigūnų, patruliuojančių kasdien.
Vidaus reikalų ministro teigimu, nuo metų pradžios buvo sulaikyta per 1500 prekeivių žmonėmis.
„Pasienio policijos padaliniai išardo daugybę tinklų, tačiau jie žino, kad sulaikius 10 kontrabandininkų, atsiranda dar 10“, – sakė N.Laroye'as ir pridūrė, kad migracijos kelias yra tiesiog „pernelyg pelningas“ prekeiviams žmonėmis.
Prancūzijos pareigūnai teigia, kad žmonių kontrabandininkai naudojasi laisvu žmonių judėjimu tarp Šengeno šalių ir tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo trūkumais, kad išvengtų areštų.
Prancūzija dabar siekia, kad prie jos kovos su migrantais prisijungtų kitos ES valstybės, taip pat pasienio agentūra Frontex. Trečiadienį kalbėdamas Emmanuelis Macronas sakė, kad ragina „nedelsiant padidinti Frontex dislokavimą prie ES išorės sienų“, įskaitant Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos sieną po „Brexit“.
