Anak Krakatau iš jūros netoli legendinės motinos – Krakatau salos – išniro prieš 90 metų ir nuo to laiko yra atidžiai stebima.
Vulkanas ypač aktyvus nuo šių metų birželio ir retkarčiais į dangų išspjauna didžiulius pelenų debesis. Spalį į vieną turistinį laivą pataikė vadinamoji lavos bomba.
Ekspertų teigimu, Anak Krakatau sala iš vandens išniro 1928 metais didesnės vulkaninės salos Krakatau krateryje – kalderoje.
Krakatau vulkanas išsiveržė 1883-aisiais, o pelenų ir dulkių debesis pakilo net į 25 km aukštį ir uždengė saulę. Tiksliau nežinoma, bet manoma, kad cunamis pražudė apie 36 tūkst. žmonių.
Prieš 1883-ųjų išsiveržimą Krakatau kūgis pasiekė maždaug 800 metrų aukštį, o dabar kyla ir Anak Krakatau kūgis. Šiuo metu jo aukštis siekia 300 metrų virš jūros lygio.
Kaip naujienų agentūrai AFP sakė vulkanologijos profesorius Monašo universitete Australijoje Ray Casas, nuo pat atsiradimo Anak Krakatoa gana aktyvus, o išsiveržimai, kurie fiksuojami kas 2-3 metus, vis stipresni.
„Daugelis išsiveržimų yra gana maži lyginant su kitais. Bet yra ir išsiveržimai, kurie išlaisvina lavą“, – paaiškino ekspertas.
R.Caso teigimu, šeštadienį mirtiną cunamį greičiausiai ir nulėmė „gana mažas sprogstamasis išsiveržimas“, kuris arba sukėlė, arba sutapo su povandeniniu įvykiu – pavyzdžiui, nuošliauža ar žemės drebėjimu.
Anak Krakatau saloje, be abejo, žmonės negyvena, tačiau vulkaną mėgsta turistai, be to, čia dirba vulkanologai.
Indonezija priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno ugnies žiedui – tektoninių lūžių lankui, kuriame įvyksta didelė dalis viso pasaulio žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų.
Šių metų rugsėjį per žemės drebėjimą ir cunamį Sulavesio salos Palu mieste žuvo tūkstančiai žmonių.
2004 metų gruodžio 26-ąją 9,3 balo povandeninio žemės drebėjimo prie Sumatros krantų Vakarų Indonezijoje sukeltas cunamis nusinešė 220 tūkst. žmonių gyvybių Indijos vandenyno šalyse.
Anak Krakatau – vienas iš 127 archipelage esančių aktyvių vulkanų.
