Daugiau nei dvejus metus renginių vedėja dirbanti V.Rostovcevaitė kruiziniame laive, plaukiojančiame Karibuose, turėjo dirbti iki balandžio vidurio. Tačiau situacijai dėl COVID-19 ėmus sparčiai blogėti ir Jungtinėse Valstijose, paskutinieji svečiai išsilaipino dar kovo 19 dieną.
Tuomet išsilaipinti bei keliauti namo planavo ir V.Rostovcevaitė, tačiau kompanija nenupirko jai skrydžių bilietų. Galiausiai ji buvo perkelta į mažesnį kruizinį laivą, plaukiantį į Europą, kuriame šiuo metu ir yra.
Pasak V.Rostovcevaitės, dabartinis laivas – tarsi tarpinė stotelė, kurioje apsistoja kitų laivų darbuotojai, laukiantys skrydžių namo.
„Visą laiką keičiasi žmonės – atvyksta ir išvyksta. Šiuo metu laive yra bent keli šimtai žmonių. Dalis darbuotojų – kapitonas, įgula, tie, kurie atsakingi už laivo priežiūrą, dirba, rūpinasi maitinimu, tokių – apie šimtą ar mažiau. Dar keli šimtai tiesiog laukia“, – 15min sakė ji.
Iš pradžių jautėsi saugiai
V.Rostovcevaitė pasakoja, kad pandemijos pradžioje, net ir girdint naujienas apie koronavirusą pasaulyje, kruiziniame laive ji jautėsi saugi.
„Kol mūsų laive dar buvo svečių, viskas atrodė faina, galvojome, kad esame izoliuoti, tarsi kažkokiame burbule, kad jokios problemos negali mūsų pasiekti. Tačiau paskelbus, kad viskas uždaroma, pradėjo kilti nerimas, net ir išsilaipinus paskutiniams svečiams niekas nieko nežinojo“, – sakė ji.
Diena, kai paskutinieji svečiai išsilaipino, buvo paskutinė V.Rostovcevaitės darbo diena. Vėliau ji su kolega organizavo įvairią veiklą laive likusiems kolegoms – kad paįvairintų rutiną, „nes kiekvieną dieną – tas pats“.
Anot merginos, jos kompanija į saugumą žiūri itin griežtai – pandemijos pradžioje teko izoliuotis.
„Laivas – kaip vienas namas, visi gyventojai kaip tavo šeimos nariai. Jei kas nors užsikrečia, tai pavojinga visiems kitiems. Buvo taikomos labai griežtos apsaugos priemonės: pirmiausia buvome izoliuoti kajutėse 18-iai dienų – niekur negalėjome išeiti, maistą mums pristatydavo.
Po savaitės buvo suteikta galimybė du kartus per dieną po valandą eiti į lauką – labai sunku būti uždarytiems be saulės ir gryno oro. Buvome suskirstyti grupelėmis, kad ne visi vienu metu išeitumėme. Taip pat reikėjo laikytis atstumo, jo ir dabar vis laikosi, visi visur dėvi kaukes, plauna rankas, tiesa, laivuose rankų plovimas – labai natūralus dalykas. Mūsų laive niekas nebuvo susirgęs ir tuo labai džiaugiamės“, – 15min pasakojo V.Rostovcevaitė.
Pandemijos pradžioje pasaulis stebėjo koronaviruso protrūkius kruiziniuose laivuose. Štai infekciją nustačius „Diamond Princess“ prie Japonijos krantų, keleiviai beveik mėnesį buvo karantine. Užsikrėtė mažiausiai 712 iš 3 711 laive buvusių žmonių, 14 asmenų mirė.
Tikisi grįžti namo
V.Rostovcevaitė pasakojo, kad anksčiau ilgiausiai laive ji praleido šešias dienas iš eilės.
„Jau tada atrodė, kad nebegali kentėti, nori eiti pasivaikščioti į parkelį, paliesti žemę. Aišku, visas tas šešias dienas reikėjo dirbti, nebuvo laisvadienių. Tačiau aš mieliau pasirinkčiau dirbti šešias dienas, negu likti laive tris mėnesius be darbo. Man atrodo, kad žmonėms apskritai labai svarbus darbas, jis suteikia prasmę mūsų gyvenimui“, – 15min teigė ji.
Anot V.Rostovcevaitės, kruizinių laivų industrijoje – daug nežinomybės, neaišku, kada bus atnaujintos operacijos. Ji prognozuoja, kad laukia pokyčiai: pavyzdžiui, nebeliks atvirų bufetų.
Mergina į Lietuvą tikisi grįžti jau šį mėnesį.
Paklausta, ko pasiilgo labiausiai, ji tikina – tiesiog nori atsigulti ant žolės, ir juokauja, kad jūros ir dangaus jai kelis mėnesius nereikės.
„Labiausiai trūksta laisvės jausmo, laisvės, kai gali kada nori išeiti iš namų, gali užsisakyti ar pasigaminti bet kokio maisto, bet kada susitikti su draugais. Trūksta tokios pasirinkimo laisvės ir spontaniškumo“, – sakė ji.
