„Mano partijai sako eiti į aikštę ir žaisti, bet jokiu būdu nemušti įvarčių“, – pasiskundė V.Žirinovskis.
Galbūt, kaip sako Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius, S.Furgalas tapo Rusijos klanų kovos auka, o galbūt iš tiesų galima kalbėti apie jau klibantį Kremliaus kruopščiai suderintą sisteminės opozicijos mechanizmą.
Žurnalistai, dirbantys Chabarovske, liudija, kad nuotaikos ten išties ryžtingos, o simpatijas protestuotojams reiškia net vietos policija. Ar tai ženklas, kad V.Putinui jau gerokai sunkiau suvaldyti regionus?
„Visuomenė tampa nekontroliuojama, – teigia Rusijos mokslų akademijos politologas Jurijus Korguniukas. – Senieji instrumentai jau nebeveikia.“
Netikėtumas Chabarovske
Vienas tų Kremliaus instrumentų – bet kokį priešinimąsi režimui atvėsinti jo nukreipimu į sisteminės opozicijos partijas. Tokios politinės jėgos – komunistai ir V.Žirinovskio liberaldemokratai.
Jie vis pakritikuoja V.Putiną, bet tada vis pralaimi ar jam, ar „Vieningajai Rusijai“ rinkimuose. V.Žirinovskis į prezidentus ėjo tris kartus.
Panašios schemos braižomos ir regionuose. Komunistų ir nacionalistų kandidatai pasidalina opozicijos balsus, o tai beveik be išimčių garantuoja pergalę valdančiajai „Vieningajai Rusijai“.
Tokį pat vaidmenį 2018 metais turėjo vaidinti ir S.Furgalas, priklausantis Liberalų demokratų partijai. Tačiau Maskva negalėjo nenustebti, kai jis netgi laimėjo Chabarovskio gubernatoriaus rinkimus – iškart įsiplieskė svarstymai, kada ir kaip Kremlius jį eliminuos.
Komunistų ir nacionalistų kandidatai pasidalina opozicijos balsus, o tai beveik be išimčių garantuoja pergalę valdančiajai „Vieningajai Rusijai“.
Ta diena pagaliau išaušo praėjusį ketvirtadienį, kai teisėsaugos pareigūnai ištraukė S.Furgalą iš galinės „Lexus“ sėdynės ir išskraidino jį į Maskvą.
Chabarovsko gubernatorius įtariamas prieš keliolika metų užsakęs dvi žmogžudystes ir dabar yra suimtas dviem mėnesiams.
Bet Chabarovsko krašto, kuriame S.Furgalas iš tiesų populiarus, gyventojai dėl jo arešto ne juokais įsiuto ir suplūdo į gatves. Tokio dydžio demonstracijų ten nebuvo jau beveik tris dešimtmečius.
„Jis buvo vienintelis gubernatorius, kuris po daugelio metų ėmė kelti regioną nuo dugno, – teigė 41-erių Olesia Usolceva-Zimina, kuri planuoja eiti ir į naują protestą šeštadienį. – Jis akivaizdžiai netiko Kremliui.“
Kebli padėtis
Ar tikrai? Daugelio analitikų manymu, greičiausiai – bet tikrai ne dėl to, kad S.Furgalas buvo labai skaidrus ir teisingas, o todėl, kad neklausė nurodymų iš Maskvos. Bet gali būti ir taip, kad Kremliui ir konkrečiai V.Putinui nepatiko išaugęs S.Furgalo populiarumas.
Praėjusiais metais lyg tyčia buvo nutekintas telefoninio pokalbio įrašas, kuriame girdėti, kaip V.Putino atstovas Rusijos Tolimiesiems Rytams priekaištauja S.Furgalui, kad jo reitingai Chabarovske kyla, o prezidento – leidžiasi.
S.Furgalo šalininkai sako, kad paskutiniu lašu V.Putino režimui tapo žinia, kad į referendumą dėl konstitucijos pataisų liepos pradžioje Chabarovske atėjo tik 44 proc. balso teisę turinčių gyventojų.
„Manau, kad daug žmonių sutiks, jog jis galėjo būtų įsivėlęs į ne tokius gražius dalykus. Bet mes norime, kad mūsų pasirinkimas būtų gerbiamas“, – teigė drauge su kitais protestuojantis 33-ejų S.Mamajevas.
Toks pyktis pastatė V.Žirinovskį į nepatogią padėtį. Jei per daug triukšmausi, V.Putinas supyks ir tavęs nebesaugos – negana to, nebeleis užsidirbti.
Kol kas liberaldemokratų lyderis bando laviruoti. Valstybės Dūmoje jis aršiai gina S.Furgalą ir kaltina V.Putiną stalinistinėmis represijomis.
Bet V.Žirinovskis taip pat jau perspėjo protestuotojus, kad jie labai rizikuoja dalyvaudami nesankcionuotose demonstracijose. Iš esmės tą patį ketvirtadienį per savo advokatą perdavė ir pats S.Furgalas, paprašęs demonstrantų nebeprotestuoti.
„Situacija tokia, kad jis (V.Žirinovskis, – red.) negali nebūti opozicijoje, tai pavojinga. Žirinovskis į savo partiją visų pirma žvelgia kaip į verslą, tad jam problemiška kritikuoti valdžią“, – tvirtina politologas J.Korguniukas.
Nedrąsi kritika V.Putino atžvilgiu
Anot kitų analitikų, tiek V.Žirinovskis, tiek Kremlius turėtų suprasti, kad nepasitenkinimas S.Furgalo areštu gali išvirsti į paramą kitiems opozicijos politikams, pavyzdžiui, Aleksejui Navalnui.
Pastarojo judėjimo skyrius Chabarovske daug prisideda prie protestų organizavimo. A.Navalnas apskritai yra vis labiau atpažįstamas veidas Rusijoje, nors ir toliau nėra minimas valstybinėse televizijose.
„Žirinovskio žmonės turėtų drąsiau kovoti už savo interesus. Jis turėtų rimčiau žvelgti į savo kaip politinio lyderio darbą“, – mano O.Usolceva-Zimina.
Žirinovskis į savo partiją visų pirma žvelgia kaip į verslą, tad jam problemiška kritikuoti valdžią.
Bendraudamas su „The New York Times“, V.Žirinovskis pripažino, kad gali netekti nemažai populiarumo. Jo teigimu, po to, kai S.Furgalas laimėjo rinkimus, Kremlius bandė įtikinti naująjį gubernatorių palikti Liberalų demokratų partiją.
„Tai baisu. Kas sirgs už komandą, kuri visada pralaimi?“ – klausė V.Žirinovskis, garsėjantis rasistiniais ir seksistiniais protrūkiais, taip pat dar vis pridedantis raginimų Rusijai okupuoti buvusias sovietines respublikas.
Jis rėmė V.Putino pasiūlytas Rusijos konstitucijos pataisas, be to, džiugiai kalbėjo, kad V.Putinas gali vadovauti šaliai iki mirties. Bet interviu „The New York Times“ V.Žirinovskis leido suprasti puikiai matantis, kad rusus V.Putinas esą jau vargina.
„Tikrai bus naujas prezidentas – gal 2024 metais, gal anksčiau, o gal 2028 ar 2030 metais. Chabarovskas parodė, kad šiandien negalima nieko daryti jėga, kad šiandien negalima klastoti rinkimų“, – svarstė V.Žirinovskis.
Ir iš tiesų, šeštadienį į demonstraciją Chabarovske atkeliavo ir ilgametis V.Putino kritikas Vitalijus Blaževičius, dirbantis universitete Kinijoje, už sienos. Jam V.Žirinovskio retorika šiaip „absoliučiai nepriimtina“.
„Furgalas, aišku, nėra Vaclavas Havelas. Bet iš kur mes gausime Vaclavą Havelą? Jei žmonės skanduoja apie Putino atsistatydinimą, tada aš būsiu su šiais žmonėmis“, – teigė V.Blaževičius.