Netoli Pietų Osetijos esantis Gruzijos miestas Goris trečiadienį buvo apsuptas, mieste rusų tankai, vyksta turto grobimas ir niokojimas.
Tai BNS korespondentei Tbilisyje sakė lietuvė Nijolė, Goryje gyvenanti daugiau nei 30 metų. Prasidėjus karui su Rusija, moteris ir jos vyras Nugzaras paliko miestą, nors į namus dar buvo grįžę kelis kartus.
Trečiadienį, kaip pasakojo moteris, į miestą įeiti ar įvažiuoti negalima, šeima aplinkiniais kalnų takais važiuoja į Tbilisį, iš kurio tikriausiai skris į Vilnių.
Pasak moters, Goryje dar likę pažįstami pasakojo, kad mieste yra tankai, niokojamos parduotuvės, grobstomas turtas, kuris išvežamas į Pietų Osetiją.
Apie tai, kad Goryje tebėra rusų tankai ir šarvuočiai, teigia ir Gruzijos prezidentas.
Rusija antradienį paskelbė, kad nutraukia karinius veiksmus Gruzijoje, nors, kaip teigia Gruzijos URM ir JAV atstovai, Rusijos veiksmai demonstruoja, kad ši valstybė sulaužė antradienį pasiektą susitarimą dėl ugnies nutraukimo.
Tuo metu Rusija neigia pranešimus, kad jos kariuomenės tankai yra Goryje.
Kiek anksčiau pranešta, kad Gruzijos nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Aleksandras Lomaja trečiadienio rytą pareiškė, kad pusšimtis Rusijos tankų, nepaisant Rusijos ir Gruzijos susitarimo dėl karinių veiksmų nutraukimo, vėl įriedėjo į Gorį.
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, apie 11 val. Lietuvos laiku kalbėdamas bendroje Gruzijos, Lietuvos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos vadovų spaudos konferencijoje, kurią tiesiogiai transliavo didieji pasaulio televizijos kanalai, taip pat pabrėžė, kad Rusijos teiginiai apie nutrauktas karines atakas yra netiesa.
„Formaliai pasaulio lyderiai susitinka įvairiose vietose su informacija, kad viskas vyksta taikiai ir paliaubos yra pasiektos, o šiandien Briuselyje užsienio reikalų ministrai bando parengti kokią nors deklaraciją, patvirtinančią šiuos faktus. Bet šįryt mes sužinojome, kad to iš tiesų nėra. Norėčiau galėti pasveikinti didį vakar dienos pasiekimą, kad pagaliau mes nebegirdime šaudymų. Per naktį situacija pasikeitė“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Rusijos pusė neigia informaciją apie Gorio okupaciją ir tvirtina, kad „Rusijos taikdarių ar jiems priskirtų karinių dalinių Gruzijos mieste Goryje nėra“, – praneša lenta.ru.
Tačiau agentūros AFP žurnalistas pranešė Gorio prieigose pastebėjęs patruliuojančius rusų šarvuočius. To paties reporterio teigimu, iš Gorio automobiliais, mikroautobusais ir sunkvežimiais bėga gyventojai.
„Mes laikomės taikos susitarimo sąlygų, bet kita pusė jų nesilaiko“, – pareiškė Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, pridurdamas, kad Rusijos kariai toliau vykdo įvairias karines akcijas Gruzijos teritorijoje, o Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijose atlieka etninį valymą, stengdamiesi šias separatistines respublikas išvalyti nuo gruzinų.
Už tarptautinę taikos užtikrinimo misiją
Bendroje spaudos konferencijoje Tbilisyje, kurioje dalyvavo ir Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, Estijos prezidentu Toomas Hendrikas Ilvesas, Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis ir Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis, V.Adamkus, vertindamas situaciją Gruzijoje, teigė, kad norėdami įsigilinti į konfliktą, turime nusileisti į konflikto ištakas ir problemą spręsti iš esmės.
„Realybė yra tokia – paminta Gruzijos teisė visiškai įgyvendinti suverenitetą. Gruzijos įgaliojimai valdyti teritoriją yra tik „popieriniai“, – sakė V.Adamkus.
Lietuvos vadovas paragino nutraukti ugnį, nedelsiant išvesti okupacines pajėgas iš Gruzijos teritorijos ir kreipėsi į tarptautines organizacijas, kad šios kuo greičiau pasiųstų tarptautinę taikos užtikrinimo misiją, kuri prižiūrėtų pagrindinių laisvės ir laisvo apsisprendimo principų įgyvendinimą.
Anot mūsų šalies vadovo, negalima leisti, kad pasikartotų 1938 metų įvykiai Miunchene, lėmę Antrojo pasaulinio karo pradžią. „Tegu pasaulis pagaliau atsibunda ir imasi veiksmų“, – sakė Lietuvos vadovas.
Trečiadienį per pietus V.Adamkus ir Lenkijos bei kitų Baltijos šalių vadovai išskrido iš Tbilisio į Varšuvą. Ukrainos prezidentas V.Juščenka iš Gruzijos išskrido šiek tiek anksčiau.
Siekia gerų kaimyninių santykių
V.Adamkus nemano, kad Rusijos agresija Gruzijoje gali pabloginti Lietuvos santykius su Rusija, nes Lietuvos tikslas visuomet buvo – geri kaimyniniai santykiai.
„Šis karinis konfliktas nieko naujo neįnešė, visą laiką buvo tam tikra įtampa Lietuvos ir Rusijos santykiuose dėl vienų ar kitų Rusijos sprendimų“, – BNS trečiadienį Tbilisyje sakė V.Adamkus.
Jis pridūrė, kad Lietuva visada siekia gerų kaimyninių santykių. Anot prezidento, geriausias pavyzdys – Kaliningrado sritis, kuri, V.Adamkaus teigimu, galėjo tapti nesantaikos židiniu.
V.Adamkaus nuomone, sprendžiant Gruzijos ir Rusijos konfliktą būtina gera valia ir tvirti vertybiniai principai.
„Kol abi pusės naudos jėgą, problemos nebus išspręstos, reikia pereiti prie diplomatinių priemonių“, – kalbėjo V.Adamkus.
Jis nuo vėlaus antradienio vakaro iki trečiadienio pietų lankėsi Gruzijoje, kurioje nuo praėjusio penktadienio vakaro prasidėjo karinis konfliktas. Abu separatistų lyderiai ilgą laiką atmesdavo siūlymus surengti dvišales derybas su Tbilisiu.
Černiauskas taip pat išvyksta
Lietuva stiprina humanitarinės pagalbos tiekimą Gruzijai.
Kaip teigiama Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išplatintame pranešime, sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas išvyksta į Tbilisį.
„Tai humanitarinio pobūdžio darbinis vizitas, – sako ministras G. Černiauskas. – Mes privalome remti vienas kitą sunkiais momentais. Lietuvos patirtis naudinga ir kitiems donorams, kitoms valstybėms, todėl tas laikotarpis, kol aš ten būsiu, bus prasmingas ir bendrai tobulinant humanitarinę pagalbą krizės atveju ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų ES valstybių. Kita vertus, pasižiūrėjimas per Sveikatos apsaugos prizmę – naudinga patirtis, kuria svarbu pasidalinti su kitomis šalimis. Nemanau, kad ta mano misija užtruks labai ilgai, mes dabar važiuojame du žmonės, jeigu yra ar bus poreikis – mes tarėmės su URM dėl tęstinumo, bet darbą tęstų jau specialistai. Mano vizitas – nėra privatus apsisprendimas nes labai svarbu ne tik tai, kad aukščiausias šalies pareigūnas parodytų pagarbą, bet ir tai, kad jo iškeltos strateginės kryptys būtų įgyvendinamos“.
Ministrą lydės SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktorius Vytautas Gailius. G. Černiauskas koordinuos humanitarinės pagalbos tiekimą iš Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, V. Gailius domėsis konkrečiais Gruzijos poreikiais.
Latvija, Lietuva... Koks skirtumas?
Rusijos žiniasklaida painioja Lietuvą ir Latviją. Naujienų portalas lenta.ru, praneša apie tai, kad Latvija ES užsienio reikalų ministrų susitikime iškels klausimą dėl taikdarių misijos Pietų Osetijoje ateities, ir cituoja Latvijos užsienio reikalų ministrą Marį Riekstinį. Tačiau žinutė buvo pavadinta „Lietuva panoro pakeisti taikdariškos misijos Pietų Osetijoje formatą“. Vis dėlto vėliau apsižiūrėta ir žodis „Lietuva“ pavadinime pakeistas į žodį „Latvija“.
„Vadinamieji taikdariai Guzijoje vertinami ne kaip taikdariai“, – cituojamas M.Riekstinis.
Latvijos ministro nuomone, ministrų susitikime taip pat turi būti keliamas klausimas apie būsimus ES ir Rusijos sanktykius. „Vargu ar įmanoma, kad santykiai toliau galės formuotis taip, lyg nieko nebūtų įvykę“, – sakė M.Riekstinis.
Neeilinis ES užsienio reikalų ministrų susitikimas trečiadienį vyks Paryžiuje Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy iniciatyva. Susitikimo dalyviams bus pristatytas šešių principų planas dėl taikos Gruzijoje, kuriam pritarė Rusijos ir Gruzijos prezidentai. Jeigu ministrai pritars šiam planui, jis įgaus rezolicijos statusą ir juridinę galią.
Taiką turėtų užtikrinti ES
Tuo tarpu Lietuvos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai trečiadienį išreiškė paramą tam, kad į Gruziją būtų nusiųsti ES taikdariai.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, išreikšdamas griežtą savo šalies poziciją dėl Maskvos vaidmens, sakė, kad Rusija dėl savo agresijos Gruzijoje turi susidurti su „tam tikromis pasekmėmis“, ir pritarė raginimams, kad ES skirtų taikdarių tarptautinėms taikos palaikymo pajėgoms.
„Žinoma, turi atsirasti tam tikrų agresijos pasekmių“, – sakė jis ir nurodė, kad į Gruzijos separatistinį Pietų Osetijos regioną turi būti nusiųsta ES taikdarių.
Europos Sąjungai reikia „įtikinti mūsų kolegas Rusijoje ir partnerius keisti taikos palaikymo formules“, pridūrė jis, turėdamas omenyje dabartinę taikos palaikymo struktūrą, kuri apima rusus, gruzinus ir osetinus.
„Esu įsitikinęs, kad galiausiai tame regione bus tarptautinės taikos palaikymo (pajėgos)“, – sakė suomių ministras Alexanderas Stubbas, kuris pridūrė, kad jų pajėgų pagrindą sudarys ES.
Dabar ne laikas „labai griežtai diskusijai“ apie ES ir Rusijos santykius, pridūrė A.Stubbas, kuris šiuo metu taip pat pirmininkauja Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai. Jis kalbėjo atvykęs į neeilines derybas Briuselyje Gruzijos klausimu.
A.Stubbas gyrė šiuo metu Bendrijai vadovaujančios Prancūzijos vaidmenį tarpininkaujant dėl susitarimo karo veiksmams nutraukti. Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy taip pat kalbėjo apie tokių taikos palaikymo pajėgų galimybę.
ES dalyvautų sprendžiant civilinę krizę arba sprendžiant karinę krizę ir palaikant taiką, pažymėjo A.Stubbas. „Yra ugnies nutraukimas, bet dar nėra taikos, – sakė jis. – Tikriausiai nutiks taip, kad vienur kitur (bus) keli susišaudymai ir (nukris) kelios bombos.“
Ne taikdariai, o – stebėtojai
Europos užsienio reikalų ministrai trečiadienį išreiškė paramą pasiūlymui nusiųsti į Gruziją tarptautines taikos palaikymo pajėgas, o kai kurie dėl agresyvių Rusijos veiksmų ragino iš naujo įvertinti Europos Sąjungos (ES) ryšius su Maskva. Ministrai, kai kurie – nutraukę savo atostogas, kad galėtų dalyvauti skubiai surengtame susitikime, siekė vieningos pozicijos dėl Rusijos ir Gruzijos konflikto, daliai bloko valstybių primygtinai raginant pabarti Maskvą.
Kitos ES narės, tarp jų – Prancūzija ir Vokietija, liko atsargesnės dėl santykių su Rusija griovimo.
Šiuo metu ES pirmininkaujančios Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernard'as Kouchneras išsakė galimybę, kad į Gruziją gali būti pasiųsti Europos stebėtojai, tačiau apie taikdarių pajėgas nekalbėjo.
„Galite tai pavadinti taikos pajėgomis, (bet) aš jų taip nevadinčiau“, – sakė jis žurnalistams po neeilinio ES diplomatijos vadovų susitikimo Briuselyje, kuriame buvo svarstomas Rusijos ir Gruzijos konfliktas.
Anot jo, turėtume juos vadinti kontrolieriais, stebėtojais, Europos padėjėjais.
Šiuo metu taikos palaikymo misiją nuo Gruzijos atsiskyrusioje Pietų Osetijoje, kur ir kilo šis konfliktas, pagal susitarimą vykdo Rusija.
Britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas sakė, kad „ES turėtų būti pasirengusi“ įsitraukti, tačiau pridūrė, kad 27 narių Bendrijai reiktų iš naujo įvertinti savo santykius su Rusija.
Jo nuomone, ES per užsienio reikalų ministrų susitikimą rugsėjo mėnesį turėtų atkreipti dėmesį į savo santykius su Rusija ir galvoti, ar toliau siekti partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, ir jei taip, tai kokiomis priemonėmis.
D.Milibandas griežtai pasmerkė Rusijos atsaką į gruzinų armijos praėjusios savaitės puolimą, kurio tikslas buvo atgauti kontrolę atsiskyrusioje ir Rusijos remiamoje Pietų Osetijoje.
„Agresyvi Rusijos jėga už Pietų Osetijos sienų ... tikrai šokiravo daugelį žmonių, – sakė jis. – Visi Europos užsienio reikalų ministrai, su kuriais kalbėjausi, ... šokiruoti tų scenų (Gruzijoje), kurias matė pastarosiomis dienomis“.
Panašią kritiką pareiškė ir keli ministrai iš Rytų Europos.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, išreikšdamas griežtą savo šalies poziciją dėl Maskvos vaidmens, sakė, kad Rusija dėl savo agresijos Gruzijoje turi susidurti su „tam tikromis pasekmėmis“, ir pritarė raginimams, kad ES skirtų taikdarių tarptautinėms taikos palaikymo pajėgoms.
„Žinoma, turi atsirasti tam tikrų agresijos pasekmių“, – sakė jis.
Jų pozicija dėl santykių su Maskva persvarstymo yra panaši į Jungtinių Valstijų poziciją. Vašingtonas atšaukė suplanuotas bendras karines pratybas su Rusija – tai buvo pirmasis konkretus jo atsakas į kraujo liejimą Gruzijoje.
Tačiau kai kurie ministrai sakė, kad didžiausią dėmesį dabar reikėtų skirti ne Rusijos vaidmeniui, o svarbesniems klausimams, tokiems kaip skubi humanitarinė pagalba civiliams gyventojams.
„Esu įsitikinęs, kad vėliau surengsime labai griežtą diskusiją apie ES ir Rusijos santykius, – sakė Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderas Stubbas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai (ESBO). – Kaltinimų žaidimas ir griežta kalba prasidės vėlesniu etapu“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris sakė, jog būtų neproduktyvu dabar kaltinti Rusiją: „Nemanau, kad šiandien turėtume pasinerti į ilgas diskusijas apie atsakomybę ar (apie tai), kas sukėlė pastarųjų kelių dienų eskalavimą“.
A.Stubbas yra vienas iš kelių ES ministrų, demonstruojančių atsargumą dėl paliaubų gyvybingumo. Rusija sakė, kad sustabdys karo veiksmus, bet neatsitrauks iš savo pozicijų.
„Yra ugnies nutraukimas, bet dar nėra taikos“, – pažymėjo A.Stubbas.
„Tai popieriaus lapai“, – sutikdamas su juo sakė B.Kouchneras, turėdamas omenyje susitarimą dėl ugnies nutraukimo. Situacija „labai nepastovi“, pridūrė jis.
Reikia priimti rezoliuciją
Daugelis Europos Sąjungos šalių yra pasirengusios siųsti stebėtojus į Gruziją, tačiau ES nori, kad iš pradžių Jungtinės Tautos priimtų tai patvirtinančią rezoliuciją, teigia Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernard`as Kouchneras.
„Mes esame nusiteikę ten veikti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Briuselyje, pasak „Reuters“ pranešimo, po ES užsienio reikalų ministro susitikimo sakė Bendrijai pirmininkaujančios Prancūzijos URM vadovas.
Pasak jo, Europos Komisija ir ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana tam ruošiasi, o daugelis Bendrijos šalių pasakė pasirengusios prisijungti.
„Sunku pasakyti, kad mes optimistiški. (...) Bet mus skatina tai, ką matėme šį rytą, tačiau būtina kreiptis į Jungtines Tautas“, – sakė B.Kouchneras.
Žeriama kritika N.Sarkozy planui
Keturių buvusių komunistinių ES valstybių vadovai trečiadienį sukritikavo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy pasiūlytą planą, kaip išspręsti Rusijos konfliktą su Gruzija, pažymima po vizito Tbilisyje paskelbtame pranešime.
„Mes jaučiame, kad parėjusią naktį pateiktuose dokumentuose, ir Maskvoje, ir Tbilisyje, trūksta svarbiausio elemento – pagarbos Gruzijos teritoriniam vientisumui“, – pareiškė ištikimų Gruzijos sąjungininkių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos – prezidentai, pranešė agentūra AFP.
Rusija ir Prancūzija susitarė dėl šešių principų Gruzijos ir Osetijos krizei išspręsti: jėgos nenaudojimas; visiškas karo veiksmų nutraukimas; laisvas humanitarinės pagalbos teikimas; Gruzijos ginkluotosios pajėgos grįžta į pastovios dislokacijos vietas; Rusijos kariuomenė išvedama už linijos, kuri buvo iki karo veiksmų pradžios; Rusijos taikdariškos pajėgos imasi papildomų saugumo priemonių, kol bus atkurtas pasitikėjimas tarp konflikto pusių; Pietų Osetijos ir Abchazijos tarptautinio statuso aptarimas ir jų saugumo užtikrinimas.
Vienintelis būdas užtikrinti, kad ateityje prieš Gruziją nebūtų imamasi panašių agresijos ir okupacijos veiksmų – suteikti jai NATO Narystės veiksmų planą (NVP), teigia Gruziją palaikančių Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovai.
Tuo tarpu JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas trečiadienį pasveikino Maskvos ir Tbilisio sprendimą priimti Prancūzijos pasiūlytą taikos planą, kuris turi padėti užbaigti abiejų šalių konfliktą, ir dar kartą pasisakė už Gruzijos teritorinį vientisumą.
„Generalinis sekretorius sveikina Gruzijos ir Rusijos Federacijos sprendimą priimti Prancūzijos prezidento Sarkozy pasiūlytą taikos planą“, – sakoma Ban Ki-moono administracijos pranešime. JT vadovas pakartojo, jog „remia (konflikto) sprendinį, pagrįstą visišku Gruzijos teritorinio vientisumo ir suverenumo pripažinimu“.
Vokietija ragina pasaulį neizoliuoti Rusijos
Vokietija trečiadienį perspėjo, jog nereikia uždaryti Rusijai durų į pasaulio bendruomenę dėl puolimo prieš Gruziją.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Franzas-Walteris Steinmeieris žurnalistams Briuselyje sakė, kad pirmaujančių pasaulyje pramoninių valstybių grupė (G-7) buvo nusprendusi priimti Rusiją į savo gretas ir šitaip paskatinti ją laikytis atsakingumo, kuris būdingas didžiosioms valstybėms.
„Mano nuomone, tokiu kritiniu laikotarpiu nebūtų protinga mums svarstyti, ar reikėtų grįžti į pradinę padėtį“, – sakė jis po ES užsienio reikalų ministrų pasitarimo krizės Kaukazo regione klausimu. JAV ir kai kurios kitos šalys jau reiškė užuominų, kad reikėtų Rusija izoliuoti – išbraukti ją iš G-8 grupės bei atšaukti kvietimą Rusijai stoti į Paryžiuje įsteigtą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Rusija dar veda derybas dėl stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).
Vokietijos UR ministras sakė neprieštarausiąs, kad Vokietija prisidėtų prie Europos taikdariškų misijų regione, bet anot jo, Europa dar turi nuspręsti, kokių imtis veiksmų. Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy antradienį tarpininkautos paliaubos yra „vis dar labai trapios“, – pažymėjo F.-W.Steinmeieris.
Anot jo, dabar Europai svarbiausia sutelkti dėmesį į humanitarinės pagalbą nukentėjusiems per šį konfliktą. „Mes neturime laiko leistis į ilgas diskusijas, kas kaltas“, – sakė jis.
Rusijos agresija turės neigiamų pasekmių
Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas trečiadienį Briuselyje vykstančiame neeiliniame Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdyje su Europos Sąjungos šalių diplomatijos vadovais aptarė konflikto Gruzijoje sureguliavimo klausimus, teigiama išplatintame pranešime spaudai.
ES diplomatijos vadovai įvardijo konfliktuojančias šalis – Rusiją ir Gruziją. Tarybos išvadose pažymima, kad konflikto sprendimas turi remtis suvereniteto, nepriklausomybės ir teritorinio integralumo principais, kurie paminėti Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų dokumentuose.
Taip pat turi būti sukurtas tarptautinis mechanizmas, padėsiantis nedelsiant spręsti konfliktą. Pažymima, kad ES kreipsis į Jungtines Tautas ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, pareikšdama, kad yra pasirengusi padėti ir dalyvauti, sprendžiant konfliktą.
„Nesiginčijant, kas ką išprovokavo, tai nepateisina Rusijos veiksmų ir neproporcingo atsako panaudojant jėgą. Maskva neteisėtai įsiveržė į kaimyninę šalį – ši agresija pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją ir esminius Europos saugumo ir bendradarbiavimo principus“, – taryboje pažymėjo ministras P.Vaitiekūnas.
Ministras P.Vaitiekūnas taip pat pabrėžė, kad Rusijos agresija turės neigiamų pasekmių ES ir Rusijos santykiams.
ES diplomatijos vadovai nusprendė, kad rugsėjo mėnesį vyksiančiame neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime (Gymnich) bus svarstoma, kaip šis konfliktas atsilieps tolesniems ES ir Rusijos santykiams ir kokius svertus turi ES, kurie įgalintų Rusiją laikytis tarptautinių susitarimų.
Išvadose taip pat pabrėžiama ES visokeriopos humanitarinės paramos Gruzijai reikšmė. Ataskaitas apie teikiamą paramą įpareigota teikti ES pirmininkaujanti Prancūzija ir Vyriausiasis ES įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai Javieras Solana.
Pasigenda ryžtingos ES pozicijos
Trečiadienio vakarą iš Gruzijos grįžęs prezidentas Valdas Adamkus kritikavo ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdžio rezultatus, teigdamas, jog tai nėra „ryžtinga pozicija“.
V.Adamkus teigė pasigendąs ir labiau aiškios ES pirmininkaujančios Prancūzijos pozicijos. „Man atrodo, kad Prancūzija vis tik nepasisakė nei į vieną pusę, nei į kitą. Tai turbūt patvirtina ir šios dienos užsienio reikalų susitikimas Briuselyje, kur jie nepajėgė priimti aiškios, tvirtos ir ryžtingos pozicijos“, – grįžęs į Vilnių spaudos konferencijoje sakė Lietuvos vadovas.
Paklaustas, ar Lietuva turėtų persvarstyti santykius su Rusija, V. Adamkus teigė, jog Lietuvos pozicija dėl dvišalių santykių su Rusija nesikeičia. Tačiau Lietuvos prezidentas teigė pritariantis Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretoriaus Davido Milibando trečiadienį pareikštai pozicijai, kad ES po agresyvių Rusijos veiksmų Gruzijoje turėtų iš naujo įvertinti savo santykius su Maskva.
„Mano atsakymas į tai būtų, kad visų pirmiausia ES turi vertinti santykius su Rusija, esame ES nariai, tuo pačiu turime lygiai taip pat dalyvauti tame procese, kas seks toliau, šiandien sunku yra spėlioti, tačiau aš tikiuosi, kad ES stos ginti tų principų, dėl kurių ji yra ir sukurta. Lietuvos pozicija Rusijos požiūriu nepasikeitė, mes norime taikių, konstruktyvių ir kūrybingų santykių“, – dėstė prezidentas.
Paklaustas nuomonės apie Maskvos diplomatų perspėjimus Gruziją remiančioms Baltijos šalims ir Lenkijai, nurodant galimas „neigiamas pasekmes“ šių šalių santykiams su Rusija, V.Adamkus tokius grasinimus atmetė.
„Pasekmių gali būti visokių, tačiau aš atmetu bet kokį grasinimą, ypatingai Baltijos valstybėms, kadangi mes esame platesnės bendruomenės nariai ir gąsdinimais Rusija toli nenueis, pasaulio reakcija bus atitinkama“, – sakė Lietuvos vadovas.
Rusijos kariuomenė turi pasitraukti iš Gruzijos
JAV prezidentas George'as W.Bushas trečiadienį pareikalavo, kad visi Rusijos kariniai daliniai, šiuo metu esantys Gruzijoje, būtų išvesti ir pridūrė gavęs nerimą keliančių žinių, kad Maskva ten nenutraukė karinių operacijų.
Rusija privalo gerbti Gruzijos teritorinį vientisumą, pabrėžė jis. „JAV remia demokratiškai išrinktą Gruzijos vyriausybę, (ir) primygtinai reikalauja, kad Gruzijos suverenumas ir teritorinis vientisumas būtų gerbiamas“, – sakė G.W.Bushas.
JAV karinio transporto lėktuvas C-17 atskrido į Gruziją su humanitariniu kroviniu nukentėjusiems per nuožmias kovas su Rusija, pranešė JAV prezidentas. Dar G.W.Bushas pranešė siunčiąs JAV valstybės sekretorę Condoleezza Rice į Prancūziją, o po to į Gruziją, aptarti pastangų, kaip išspręsti konfliktą tarp Gruzijos ir Rusijos.
Greta stovint C.Rice bei JAV gynybos sekretoriui Robertui Gatesui, G.W.Bushas perspėjo Maskvą, kad nelaužytų savo pažado sustabdyti karinį puolimą prieš mažesnę kaimynę. Jis sakė kalbėjęs su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy ir Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu apie Europos Sąjungai pirmininkaujančio Paryžiaus taikos planą.
„Jungtinės Valstijos stipriai remia Prancūzijos pastangas, – sakė G.W.Bushas ir pridūrė, kad C.Rice susitiks su N.Sarkozy prieš vykdama į Tbilisį, kur „asmeniškai perduos tvirtą Amerikos paramą Gruzijos demokratinei vyriausybei“.
„Šioje kelionėje ji tęs mūsų pastangas sutelkti laisvąjį pasaulį laisvajai Gruzijai apginti“, – sakė JAV prezidentas, rytą išbuvęs Baltųjų rūmų „vadavietėje“ (Situation Room), moderniausiame šalies saugumo nervų centre.
G.W.Bushas taip pat perspėjo, kad dėl Maskvos veiksmų Gruzijoje, kyla „grėsmė“ JAV paramai Rusijai patekti "į XXI amžiaus diplomatines, politines, ekonomines ir saugumo struktūras“.
„Kad pradėtų taisyti pašlijusius santykius su Jungtinėmis Valstijomis, Europa ir kitomis valstybėmis, bei pradėti savo vietos pasaulyje atstatymą, Rusija turi laikytis savo žodžio ir veikti, kad krizė baigtųsi“, – nurodė jis.
JAV prezidentas sakė turįs žinių, kad Rusijos veiksmai „neatitinka“ Maskvos pareiškimų, jog ji sustabdė savo karines operacijas ir sutiko su laikinomis paliaubomis. G.W.Bushas paragino Maskvą laikytis paliaubų ir išvesti karines pajėgas iš Gruzijos.
„Mes tikimės, kad Rusija laikysis savo įsipareigojimų nutraukti visus karinius veiksmus Gruzijoje, mes tikimės, kad visos Rusijos pajėgos, įžengusios į Gruziją pastarosiomis dienomis, pasitrauks iš šalies“, – tęsė jis.
Būtina įsitraukti į konflikto sureguliavimą
ES šalys sutarė, kad būtina ieškoti galimybių fiziškai įsitraukti į konflikto Gruzijoje sureguliavimą, tačiau tam būtina pereiti kitų tarptautinių organizacijų mechanizmą, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.
„ES laikėsi vieningos pozicijos ir pažymėjo, kad būtina nedelsiant įsitraukti Konflikto Gruzijoje sureguliavimą. Ar tai būtų stebėtojų ar policijos ar taikos palaikymo misija turi paaiškėti sprendžant šį klausimą su kitomis tarptautinėmis organizacijomis – Jungtinėmis tautomis, ESBO. Būtina pereiti jų mechanizmą. Tačiau sutarta, kad tai turi būti padaryta nedelsiant“, – BNS trečiadienį po Briuselyje įvykusio neeilinio ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdžio sakė P.Vaitiekūnas.
Surengs posėdį
Gruzijos padėties svarstymą NATO ketina pakylėti į aukštesnį – Aljanso šalių užsienio reikalų ministrų posėdžio lygmenį.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, NATO UR ministrų posėdis gali būti surengtas kitos savaitės antradienį.
Šis klausimas buvo aptartas trečiadienį įvykusiame Šiaurės Atlanto tarybos posėdyje, kuriame vėl buvo aptarta situacija Gruzijoje.
Senakį kontroliuoja rusai
Netoli Juodosios jūros esantį miestą Senakį kontroliuoja rusų pajėgos, ten gruzinų nėra. Kaip BNS pasakojo mieste buvęs agentūros AP operatorius Romas Dabrukas, rusų pajėgos užėmusios NATO standartus atitinkančią karinę bazę, jos neleidžia filmuoti.
Anot pašnekovo, mieste nėra gruzinų, miestui gresia bevaldystė. Trečiadienį vakare Senakyje buvęs žurnalistas teigė važiuojantys gilyn į rusų kontroliuojamą teritoriją. Anksčiau trečiadienį R.Dabrukas buvo Gorio apylinkėse. Jis asmeniškai matė rusų pajėgas, kolonas, degančią karinę bazę.
Be pastogės galėjo likti 100 tūkst. žmonių
Gruzijos valdžios atstovai pranešė, kad Tbilisyje ir jo apylinkėse iki trečiadienio buvo 30 tūkst. pabėgėlių, manoma, kad netrukus šis skaičius gali padidėti iki 100 tūkst. Kai kurie pabėgėliai apsigyveno nebaigtuose statyti ar tuščiuose namuose, kiti apgyvendinti mokyklose, vaikų darželiuose.
Gruzijos ekstremalių situacijų valdymo departamento duomenimis, per konflikto dienas žuvo 150 žmonių, 2 tūkst. buvo sužeisti. Šie duomenys dar tikslinami.
Separatistai atsisako derėtis
Dviejų Rusijos remiamų ir nuo Gruzijos atsiskyrusių regionų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – lyderiai atmetė galimybę derėtis su Gruzijos vadovais, kuriuos savo ruožtu taip pat apkaltino karo nusikaltimais, trečiadienį praneša naujienų agentūra „Interfax“.
„Negali būti derybų su genocido organizatoriais... Tik tarptautinio tribunolo teisėjai turėtų su jais šnekėtis“, – sakė Pietų Osetijos lyderis Eduardas Kokoity.
Abchazijos sukilėlių lyderis Sergejus Bagapšas sakė, kad „derybų su Gruzija daugiau nebus“. „Reikėtų teisti valstybinius nusikaltėlius“, – pridūrė jis.
Abu separatistų lyderiai ilgą laiką atmesdavo dvišales derybas su Tbilisiu.
