Apribojimai netaikomi tik keletui „departamentų“ visoje šalyje, įskaitant Paryžiaus regioną, skelbiama vyriausybinėje interneto svetainėje „Propluvia“, pateikiančioje duomenis apie sausringumo situaciją šalyje.
Pateiktas žemėlapis rodo, kad griežčiausios priemonės, įskaitant draudimą drėkinti žemės ūkio paskirties žemę, taikomos Luaros upės baseine šiaurės vakaruose ir aplink Ronos upę pietryčiuose.
Šalies pietvakariuose esančios teritorijos aplink Tarno ir Lo upes taip pat priskiriamos raudonai pažymėtiems rajonams, kur taikomi didžiausi suvaržymai. Net paprastai žaliuojančios Alpės kenčia nuo per didelio sausringumo.
„Turime rekordinį skaičių departamentų, kuriems taikomi apribojimai“, – teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.
Nacionalinės meteorologijos tarnybos duomenimis, šių metų pavasaris Prancūzijoje buvo trečias sausiausias po 2011 metų ir 1976 metų – kritulių kiekis buvo 45 proc. mažesnis už vidutinį.
Dvi gegužę ir liepą šalį užklupusios karščio bangos, kai oro temperatūra viršijo 40 Celsijaus laipsnių, dar labiau išsekino vandens telkinius, išdžiovino dirbamą žemę ir miškus.
Per pastarąsias dvi savaites netoli Bordo pietvakarių Prancūzijoje kilę du didžiuliai gaisrai sunaikino daugiau kaip 20 tūkst. ha perdžiūvusių miškų. Liepsnoms suvaldyti prireikė maždaug 2 tūkst. ugniagesių.
Imantis atsargumo priemonių ribojamas gyventojų lankymasis miškingose vietovėse, įskaitant turistų pamėgtą Viduržemio jūros pakrantėje netoli Marselio esantį nacionalinį parką.
