Praėjusį mėnesį neramioje Kosovo šiaurėje netoli sienos su Serbija įvykęs šaudymas, per kurį žuvo policijos pareigūnas, išprovokavo vieną didžiausių per daugelį metų eskalacijų šioje daugiausia etninių albanų gyvenamoje separatistinėje buvusioje Serbijos provincijoje.
Šeštadienį sostinėje Prištinoje apsilankė ES pasiuntinys Serbijos ir Kosovo deryboms Miroslavas Lajčakas (Miroslavas Laičakas), taip pat Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos diplomatai.
Vėliau penki diplomatai išvyko į Serbijos sostinę Belgradą susitikti su prezidentu Aleksandru Vučičiu.
„Ir deeskalacija, ir normalizavimas dabar yra kaip niekad skubūs", – Prištinoje po susitikimo su Kosovo ministru pirmininku Albinu Kurti (Albinu Kurčiu) žurnalistams sakė A. Lajčakas.
„Kelti kokias nors sąlygas ar delsti yra nepriimtina.“
Tikimasi, kad ir Kosovas, ir Serbija visapusiškai vykdys savo įsipareigojimus pagal ES remiamas derybas, sakė M. Lajčakas.
Jis pabrėžė, kad reikia skubiai siekti pažangos kuriant Kosovo savivaldybių, kuriose gyventojų daugumą sudaro serbai, asociaciją, kuri turėtų tam tikrą autonomiją.
„Be to nebus pažangos Kosovo kelyje į Europą.“
A. Kurti sakė, kad penki diplomatai jam pateikė „naują planą, kaip judėti į priekį“.
„Diskusijos turi būti intensyviai tęsiamos“, – pažymėjo jis pareiškime.
„Sunkus susitikimas“
Po susitikimo Belgrade, kurį jis pavadino sunkiu, A. Vučičius sakė tikįs, kad „artimiausiu metu rasime išeitį iš krizės“.
Serbijos lyderis socialiniame tinkle „Instagram“ parašė, kad artimiausiomis dienomis laukia „svarbių susitikimų“ Briuselyje.
Didelė įtampa Kosovo šiaurėje tvyro jau kelis mėnesius – nuo tada, kai Priština gegužę priėmė sprendimą keturiose savivaldybėse, kuriose gyventojų daugumą sudaro serbai, paskirti etninių albanų merus.
Tai įvyko po to, kai mėnesiu anksčiau serbai boikotavo vietos rinkimus.
Rugsėjo 24-osios susirėmimas šiaurėje buvo paskutinis iš virtinės incidentų, įvykusių nuo 2008 metų, kai Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos.
Belgradas ir jo pagrindinės sąjungininkės Kinija bei Rusija vis dar atsisako pripažinti šį žingsnį.
Įtampa tarp Kosovo ir Serbijos tęsiasi nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigos karo, kai NATO teko surengti karinę intervenciją prieš Belgradą.
