Dauguma antradienio rinkimų nugalėtojų jau aiškūs: atrodo, kad respublikonai pirmą kartą nuo 2018 metų susigrąžins Atstovų Rūmų kontrolę. Tačiau Senato sudėtis dar neaiški, o prognozės preliminariai krypsta į demokratų pusę.
79-erių JAV lyderis, balsavimą apibūdinęs kaip demokratijos gynėjų ir Donaldo Trumpo „ekstremistų“ stovyklos susidūrimą, rinkimų naktį praleido skambindamas demokratams ir džiaugdamasis jų pergalėmis Senato, Atstovų Rūmų ir gubernatorių rinkimuose visoje šalyje.
„Ką tik susiskambinau su kai kuriais iš šio vakaro nugalėtojų, įskaitant kai kuriuos žmones, kuriuos šiemet mačiau kelyje“, – beskelbiant pirmuosius rezultatus tviteryje rašė J.Bidenas ir pridėjo savo nuotrauką su golfu ir beisbolo kepuraite, atrodydamas laimingas galėdamas prisiimti bent dalį nuopelnų.
Baltųjų rūmų darbuotojai, pasak buvusios jų atstovės spaudai Jen Psaki, kai buvo paskelbti rezultatai, buvo „svaigulingi ir linksmi“.
Visgi aiškėjantys rezultatai nebuvo tokie, kokių siekė demokratai, galintys prarasti Atstovų Rūmų kontrolę. J.Bidenas pripažino, kad dėl to jam gyvenimas taptų daug „sunkesnis“; greičiausiai tokia padėtis sujauks jo darbotvarkę.
Tačiau jei naktinės prognozės pasitvirtins ir demokratai neteks daugumos Atstovų Rūmuose vos kelių vietų skirtumu, J.Bideno stovykla bus gerokai pranokusi lūkesčius.
„Tikrai nėra respublikonų banga“
D.Trumpas, nors ir nebuvo įtrauktas į rinkimų biuletenį, buvo labai svarbus rinkimų veikėjas, prieš balsavimą užsimindamas, kad dalyvaus 2024 metų prezidento rinkimuose, ir skleisdamas nepagrįstus įtarimus dėl sukčiavimo rinkimų dieną.
Nors antradienį į įvairias pareigas išrinkti daugiau nei 100 respublikonų, palaikančių D.Trumpo „didįjį melą“, esą J.Bidenas pavogė iš jo pergalę 2020 metų rinkimus, keli eksprezidento nepagrįstų teiginių apie rinkimų klastojimą šalininkai patyrė nesėkmę.
Respublikonams, siekiantiems apsunkinti J.Bideno prezidentavimą, reikia vienos papildomos vietos, kad perimtų dabar po 50 vietų pasiskirsčiusio Senato kontrolę. Dabar jį kontroliuoja demokratai su lemiamu viceprezidentės Kamalos Harris balsu.
Tačiau demokratai paveržė iš respublikonų svarbią vietą Senate, demokratui Johnui Fettermanui „svyruojančioje“ Pensilvanijos valstijoje įveikus ilgametį populiarios televizijos laidos apie sveikatos dalykus „Daktaras Ozas“ vedėją Mehmetą Ozą, rodo žiniasklaidos prognozės.
Kalbant apie Atstovų Rūmus, pirmieji rezultatai rodo, kad respublikonai turės daugumą, tačiau tik keliais mandatais, o tai toli gražu neatitinka jų prognozių.
Respublikonų lyderis JAV Atstovų Rūmuose teigė esąs įsitikinęs, kad jo partija perims žemųjų Kongreso rūmų kontrolę iš prezidento demokratų.
„Akivaizdu, kad susigrąžinsime kontrolę Atstovų Rūmuose“, – anksti trečiadienį pareiškė mažumos lyderis Kevinas McCarthy.
Tačiau senatorius Lindsey Grahamas, vienas svarbiausių D.Trumpo sąjungininkų, NBC atvirai pripažino, kad rinkimai „tikrai nėra respublikonų banga“.
Audringi vandenys
Prezidento partija tradiciškai praranda vietų per kadencijos vidurio rinkimus, o pritarimas J.Bideno darbui šiuo metu yra tik apie 40 procentų. Be to, rinkėjams dabar labiausiai rūpi didžiulė infliacija, tad respublikonai turėjo daug vilčių per „raudonąją bangą“ perimti abejų Kongreso rūmų kontrolę.
Toks pralaimėjimas būtų iškėlęs sunkių klausimų, ar vyriausias per visą Amerikos istoriją prezidentas, kuriam šį mėnesį sueis 80 metų, turėtų siekti perrinkimo.
Tačiau atrodo, kad J.Bideno pozicijos bus daug geresnės nei jo pirmtakų Baracko Obamos ar Billo Clintono. Abu šie demokratų prezidentai per kadencijos vidurio rinkimus patyrė didelių politinių nuostolių.
Vis dėlto J.Bidenui teks leistis į audringus vandenis, jei Atstovų Rūmų kontrolė pereis respublikonams.
Labiau nei bet kada susiskaldžiusioje šalyje net nuosaikiam demokratui J.Bidenui, daug metų dirbusiam Senate, tikriausiai bus sunku rasti bendrą kalbą su respublikonų vadovaujamais Atstovų Rūmais.
Dėl to galėtų įstrigti didelė jo teisėkūros darbotvarkės dalis.
Kitas neatsakytas klausimas yra tas, ar nauja respublikonų vadovybė tesės savo pažadą agresyviai reikalauti prezidento pasiaiškinti. Net nedidelė persvara Atstovų Rūmuose suteiktų tokią galią, o ji galėtų pasireikšti nesibaigiančiais Kongreso tyrimais dėl J.Bideno, jo darbų ir jo šeimos narių.
Viena garsiausių balsų, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Atstovų Rūmų narė Marjorie Taylor Greene, jau pažadėjo didesnį dėmesį J.Bideno sūnui Hunteriui – jį respublikonai kaltina tėvo ryšių naudojimu verslo reikalams su Ukraina ir Kinija.
2024-ųjų rinkimai
Kontroliuodami Atstovų Rūmus respublikonai taip pat galėtų daryti nemažą spaudimą prezidentui biudžetu, atsirastų galimybė nutraukti finansavimą federalinei vyriausybei.
Kalbant apie daugiau galių suteikiantį Senatą, būsimas jėgų pasiskirstymas jame vis dar neaiškus.
Tačiau žvelgiant plačiau, didysis klausimas J.Bidenui ir jo Demokratų partijai yra tas, kam teks nešti partijos vėliavą į 2024 metų prezidento rinkimus.
Iki šiol J.Bidenas kalbėdavo, kad ketina siekti antros kadencijos, o bet kokios užuominos, kad galėtų būti priešingai, būtų iškart pakirtusios jo autoritetą.
Vis dėlto ir dalis JAV visuomenės, ir dalis pačios Demokratų partijos nelabai trokšta antros administracijos, vadovaujamos devintą dešimtį metų einančio vyriausiojo vado.
Penktadienį J.Bidenas pradės diplomatijos maratoną – iš pradžių dalyvaus Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP27 Egipte, paskui nuskris į Kambodžą dalyvauti ASEAN viršūnių susitikime ir galiausiai nuvyks į Indoneziją, kur rengiamas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimas.
Demokratų veteranas dar kuri laiką gali versti Ameriką spėlioti dėl jo ketinimų 2024 metams.
Tačiau prezidentui išvykus į užsienį jo varžovas D.Trumpas sustoti neketina ir žada kitą antradienį Floridoje paskelbti „labai didelį pranešimą“. Tikimasi, kad buvęs JAV prezidentas deklaruos savo siekį grįžti į Baltuosius rūmus per 2024 metų rinkimus.
