Pirmasis teisės aktas numato, kad Nacionalinės teismų tarybos (KRS), turinčios užtikrinti teismų nepriklausomybę, narius nuo šiol rinks parlamentas, dabar kontroliuojamas „Įstatymo ir teisingumo“ partijos (PiS).
Antrasis projektas skelbia, kad teisingumo ministrui suteikiami įgaliojimai skirti Lenkijos bendrųjų teisimų pirmininkus. Iki šiol ši teisė priklausė šalies prezidentui.
Šie pakeitimai reikštų, kad dabartinis Lenkijos parlamentas perimtų į savo įtaką teismų sprendimus.
Trečiadienį pasiūlymai dėl Aukščiausiojo Teismo buvo nusiųsti tobulinimui, o prezidentas Andrzejus Duda prieš tai prabilo apie kompromisinį variantą. Europos Sąjunga stebi šį procesą ir grasina, kad nuo demokratijos vis labiau tolstančiai Lenkijai gali būti taikomos griežtos sankcijos, apribojimai.
Kad ir kaip besibaigtų ši politinė intriga, galima konstatuoti, kad Lenkija darosi vis karštesnių politinių procesų katilu. Lietuvos kaimynė jau ne pirmą kartą atsainiai žiūri į demokratijos principus, o opozicija dabartinei valdžiai yra per silpna, kad galėtume laukti pasikeitimų.
Apie situaciją Lenkijoje 15min pakalbino Vytauto Didžiojo universiteto politologijos katedros vadovą, docentą daktarą Andžejų Pukšto.
Reformas pridengė skandalu
Ekspertas pabrėžė, kad tai jau antras toks reikšmingas konservatyvių politinių jėgų Lenkijoje bandymas sumažinti teismų nepriklausomybę.
„Prieš metus buvo didžiulė krizė dėl Konstitucinio teismo, o dabar konservatoriai žada reformuoti, kištis į Aukščiausiojo teismo veiklą“, – pastebėjo A.Pukšto.
„Bet reikėtų matyti ir platesnį vaizdą“, – pabrėžė politologas. „Jie šių metų pirmojoje pusėje paviešino keletą skandalingų bylų, kurios palietė ankstesnės valdžios viršūnes. Sukčiavimu ir finansinėmis machinacijomis buvo apkaltinti Lenkijos liberalai, o vienoje iš bylų figūravo net ir buvusio šalies premjero, dabartinio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko sūnaus pavardė“, – apie „Ambergold“ finansinės piramidės tyrimą pasakojo ekspertas.
„Panaudodami šias istorijas valdantieji dabar argumentuoja, kad visa teismų sistema yra korumpuota, jinai yra supuvusi, ten daug socialistinių, komunistinių reliktų“, – teigė jis.
Panaudodami šias istorijas valdantieji dabar argumentuoja, kad visa teismų sistema yra korumpuota, jinai yra supuvusi, ten daug socialistinių, komunistinių reliktų, – teigė jis.
Antradienį A.Dudos pasiūlytą kompromisą politologas vertina kaip optimistinį ženklą, kad valdantieji nepuls stačia galva griauti valdžių atskyrimo principo.
„Pakankamai švelnus pasisakymas, bet jis išsakė, kad jis nevisiškai pritaria šiam projektui. Projekte nurodyta, kad dominuojantį vaidmenį formuojant Teismų tarybą turėjo turėti teisingumo ministras, Duda mano, kad šis vaidmuo vis dar turėtų priklausyti prezidentui“, – kalbėjo pašnekovas.
„Jei jau taip atsitiktų, kad tas įstatymas būtų priimtas Seime ir Senate, tai Duda dar turėtų galimybę tą įstatymą blokuoti ir grąžinti pakartotinam svarstymui“, – priminė A.Pukšto.
Visuomenė vieninga, tačiau opozicija silpna
Nepaisant to, kad tūkstančiai žmonių išėjo į gatves įvairiuose miestuose, o Varšuvą, prie Aukščiausiojo teismo rūmų, sekmadienio naktį nušvietė simbolinė žvakelių šviesa, vyko protestas prie prezidento rūmų, opozicijoje tvirtų lyderių ar partijų, galinčių pastumti „Įstatymą ir teisingumą“ neatsiranda.
„Opozicija yra vieninga. Šis įvykis dar kartą parodė pakankamai didelę Lenkijos pilietinės visuomenės mobilizaciją. Tik būčiau truputėlį skeptiškas, nes vis dar trūksta naujų lyderių“, – konstatavo A.Pukšto.
Buvę valdžios atstovai, tokie kaip buvęs prezidentas Bronislawas Komorowskis ar premjerė Ewa Kopacz, nebeturi didelio autoriteto visuomenėje. D.Tuskas šiuo metu atsitraukęs nuo Lenkijos politinio gyvenimo ir daugiau rūpinasi Europos Sąjungos reikalais.
Trečiadienį Lenkijos žiniasklaida išplatino ir trijų buvusių šalies vadovų – Lecho Walęsos, Aleksandro Kwasniewskio ir B.Komorowskio – laišką, kuriame išreikštas nerimas dėl „Įstatymo ir teisingumo“ valdžios veiksmų.
„Jų pozicija yra tokia, kad ardomas demokratinės valstybės pagrindas. Tai yra vienos iš pirmųjų išsilaisvinusių iš socializmo jungo valstybių demokratijos pasiekimų pažeminimas“, – griežtą prezidentų poziciją perteikė politologas.
Europos Sąjungos kumščio nebijo
Lenkija kol kas nesibaimina ir nuošalyje grūmojančios Europos Sąjungos sankcijų vėzdo. Kol kas iš Briuselio girdimi pavieniai aršesni pasisakymai, tačiau nei Europos Komisija, nei Vadovų Taryba bendros pozicijos nepateikė. Manoma, kad net ir pabandžius ją formuoti, Viktoro Orbano Vengrija stotų Lenkijos valdantiesiems į pagalbą.
„Kai buvo krizė su Konstituciniu teismu, tai be galo kritiškas Lenkijos atžvilgiu buvo Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris“, – priminė A.Pukšto.
„Konservatoriai net bandė sakyti, kad jis antilenkiškai nusiteikęs. Jau praėjusiais metais šie dalykai turėjo pagreitį, o dabar, ko gero, atsinaujins su nauja jėga“, – pridūrė jis.
„Kaip bebūtų, aš manau, kad šie dalykai turės mažesnį ar didesnį atgarsį Europos Parlamente ir Europos Komisijoje“, – konstatavo ekspertas.
Net ir tūkstančiams lenkų einant į gatves, „Įstatymo ir teisingumo“ partija išlaiko savo rėmėjų branduolį ir nepraranda populiarumo apklausose. Prie to labiausiai prisideda faktas, kad politika nusivylę lenkai neturi daug alternatyvų.
„Konservatorių populiarumas nebūtų tokia didelė problema, tačiau opozicinės partijos neauga. Buvo bandoma daryti apklausas, kokius naujus lyderius mato visuomenė, tai nelabai buvo optimistinių žinių ar naujų pavardžių“, – pažymėjo VDU dėstytojas.
Išsižadėjo lyderystės demokratijos sklaidoje
A.Pukšto atmetė tezę, kad Lenkija grimzta į politinį chaosą. Pasak jo, situacija nėra tokia apokaliptiška, Lenkijos politinė sistema yra pakankamai tvirta, tačiau demokratijos lyderystės prasme garvežiu turėjusi būti Varšuva tikrai nuriedėjo nuo bėgių.
„Luktelėkime, kokia bus situacija šio klausimo sprendime Seime. Gal net ir valdantieji dar atsitrauks nuo šio projekto“, – svarstė jis, pabrėždamas, kad ekonominė Lenkijos situacija šiuo metu yra stipri, o tai suteikia ir didesnį avansą radikalesniems valdžios sprendimams.
„Nevadinčiau dabartinės padėties chaosu. Lenkijos politiniame gyvenime yra stiprios tradicijos, stipri privati žiniasklaida. Tai išjudinti ir sunaikinti nėra taip lengva. Liūdniausia yra tai, kad Lenkija stipriai atsitraukė nuo demokratinių standartų, kurie buvo deklaruoti prieš 15-20 metų. Lenkija turėjo būti tuo garvežiu visų demokratinių permainų ir transformacijos Vidurio ir Rytų Europoje, turėjo būti labiausiai proeuropietiška šalis“, – kalbėjo politologas.
„Kad ir ką konservatoriai bandytų keisti ar parodyti, bet didžioji lenkų dalis išlieka eurooptimistai ir nemato savęs kitaip nei Europos Sąjungos sudėtyje. Kai tik buvo bandyta diskutuoti apie galimą pasitraukimą iš Europos Sąjungos, tai greitai sulaukė tokio pasipriešinimo, kad idėja buvo palaidota ir pradėta kalbėti apie pokyčius, pertvarkas, o ne išstojimą. Net ir tarp konservatorių rinkėjų yra daugybė tokių, kurie nemato Lenkijos kitur kaip tik Europos Sąjungoje“, – pabrėžė 15min kalbintas ekspertas.
