Nors leidinys nepateikia daugiau detalių apie operaciją, kurią esą planavo V.Zalužnas, tačiau išsamiai aprašo pasirengimą sabotažo aktui prieš „Nord Stream“ dujotiekį.
Pasak „Der Spiegel“, idėja sunaikinti vamzdynus buvo iškelta 2019 m., tačiau planai nebuvo įgyvendinti, nes 2022 m. Rusija užpuolė Ukrainą ir pajudėjo Kyjivo link.
Nurodoma, kad operacijoje dalyvavo apie dešimt žmonių – narų, kariškių ir buvusių specialiųjų tarnybų pareigūnų. Juos pasamdė ir apmokė speciali Ukrainos saugumo tarnybų grupė, sukurta remiant Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Šiai grupei esą vadovavo buvęs Ukrainos karinės žvalgybos vadovas generolas Vasylis Burba. Tai pačiai grupei priklausė ir buvęs šios tarnybos pulkininkas Romanas Červinskis, kuris buvo atsakingas už „Nord Stream“ sprogdinimų koordinavimą.
„Šia tema mieliau nediskutuočiau. Tačiau galiu pasakyti viena: šio išpuolio pasekmės buvo naudingos ne tik Ukrainai, bet ir Vokietijai. Tyrėjai atlieka savo darbą. Tačiau tai darydami jie padeda Rusijai. Kad ir kas susprogdino vamzdžius, atakavo karinį taikinį. Tai buvo teisėtas veiksmas karo sąlygomis. Niekas nežuvo ir net nebuvo sužeistas“, – per privatų susitikimą leidiniui aiškino R.Červinskis.
Teigiama, kad „Der Spiegel“ pavyko išsiaiškinti daugumos likusios grupės, dalyvavusios sprogdinant vamzdynus, narių pavardes, tačiau šių duomenų leidinys neatskleidžia, nes tokiu atveju šie asmenys gali tapti „Rusijos smogiamųjų būrių taikiniais“, be to, „jų gyvybėms grėstų pavojus dėl intrigų Ukrainos saugumo pajėgose“.
Visos operacijos biudžetas, pasak leidinio, buvo 300 tūkst. dolerių. Šie pinigai buvo surinkti verslininkų aukų Ukrainos saugumo tarnyboms dėka. Didžioji dalis išlaidų buvo skirta įrangai ir laivo nuomai. Pačiam sprogdinimui buvo naudojami specialūs sprogmenys, kurie Ukrainoje negaminami.
„Kreipėmės į labai daug ekspertų, labai, labai daug ekspertų. Bet niekas negalėjo arba nenorėjo padėti. Galiausiai kreipėmės į vieną į pensiją išėjusį sprogmenų ekspertą, kuris per karą neteko sūnaus. Jam kilo idėja. Tačiau tam jam reikėjo sprogstamosios medžiagos, kuri Ukrainoje negaminama. Iš kur atsirado sprogmenų? Nepasakysiu“, – „Der Spiegel“ žurnalistams sakė vienas specialiųjų pajėgų ekspertas.
Pasak jo, sprogdinimų specialistas, kurį leidinys vadina „Dedu“, pasiūlė kaip sprogstamąjį įtaisą panaudoti narams skirtą suskystinto oro balioną, į kurį būtų įdėti specialūs sprogmenys, skirti povandeninėms operacijoms.
Jis pridūrė, kad pirmasis sprogstamasis įtaisas buvo pagamintas 2022 m. pavasarį, tuo pačiu metu Ukrainoje buvo surengti pirmieji sprogmenų bandymai. Po to prasidėjo narų, kurie atliks sprogdinimą, atranka. Pasak leidinio šaltinių, paraiškas pateikė 20 narų, iš kurių pagal atrankos rezultatus buvo atrinkti penki žmonės, tarp kurių buvo ir Volodymyras Žuravliovas. Būtent jį Vokietija įtaria prisidėjus prie dujotiekio sprogdinimo.
Kaip pažymėjo „Der Spiegel“, 2022 m. vasarą Vakarų žvalgyba sužinojo apie Kyjivo planus susprogdinti „Nord Streams“. Pasak šaltinio žvalgybos tarnybose, pirmasis apie sabotažą sužinojo Švedijos žvalgybos tarnybos darbuotojas. Po to Centrinės žvalgybos agentūros atstovas apsilankė Kyjive, kur perspėjo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dėl šių veiksmų.
Vakarų žvalgybos tarnybos informaciją apie rengiamą sabotažą perdavė Vokietijos valdžios institucijoms, tačiau kadangi pranešimuose buvo kalbama apie galimą teroristinį išpuolį per NATO pratybas, pasibaigus pratyboms grėsmė nebebuvo svarstoma. Apie sabotažą taip pat nebuvo pranešta policijai, laivynui ir antiteroristiniams centrams.
Sprogimai povandeniniuose dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ įvyko Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose 2022 m. rugsėjo 26 d. naktį.
Prieš tai laikraščiai „The New York Times“ ir „The Washington Post“ rašė, kad tai galėjo būti „proukrainietiškos grupės“, kuri išsinuomojo jachtą „Andromeda“, Vokietijos uoste pakrovė į ją sprogmenų ir nuvyko į sprogimų vietą, veiksmų rezultatas.