Vienas iš jų – Miša, 25 metų kulkosvaidininkas – tvirtino, kad iki šiol jam visada sekėsi: „Nuo karo pradžios buvo sunaikinti du mano tankai, bet aš vis dar gyvas“.
Ukraina pradėjo kontrpuolimą, kuris, tikėtina, nulems šio karo ateitį. Puolimas vykdomas plačiu frontu: šiaurės rytuose Luhansko srities link, prie Bachmuto ir Donbaso pietuose.
-
Po katastrofos Dniepro vandens užterštumas 28 000 kartų viršija normą
-
Rusija netaupo: penktadienį atakavo Kyjivą balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis
-
V.Zelenskis: Ukrainos kariuomenė juda į priekį Donbase
-
V.Zelenskiui atmetus derybų galimybę, Afrikos lyderiai susitiks su V.Putinu
-
Rusų belaisviai: „Tikėjomės, kad kontrpuolimo nebus“
-
Ekspertai: labai tikėtina, jog už Ukrainos užtvankos katastrofos slypi Rusija
„Der Spiegel“ pažymėjo, kad strateginiu požiūriu bene svarbiausia puolimo dalis yra Zaporižios fronte. Šiame regione ukrainiečiai daro spaudimą daugelyje taškų, siekdami pralaužti frontą link Azovo jūros, pasistūmėti į okupuotus miestus, tokius kaip Melitopolis ar Mariupolis, ir įvaryti pleištą tarp rusų pietuose ir rusų rytuose.
Nuo puolimo pradžios praėjo kiek daugiau nei savaitė: Ukrainos kariuomenė šioje fronto zonoje išlaisvino kelis kaimus ir pamažu žengia link pagrindinių rusų gynybos linijų.
Ekspertai tvirtina, kad šios smarkiai ginamos pozicijos bus tikras iššūkis Ukrainos kontrpuolimui: rusai turėjo kelis mėnesius joms pasiruošti.
„Der Spiegel“ pašnekovų Sašos, Mišos ir Hudziko indėlis į kontrpuolimo pradžią buvo labai svarbus: jie dengia ukrainiečių pėstininkus, kurie šturmuoja rusų apkasus. Ir jie tai daro veiksmingiausia karine įranga, kurią galėjo suteikti Vokietijos kariuomenė – koviniais tankais „Leopard 2A6“.
„Tai mobilios, maskuojančios tvirtovės. Rusijos raketinių granatsvaidžių sviediniai nuo jų atšoka kaip maži akmenukai“, – leidiniui aiškino aštuoni kariai, kurie su dviem tankais „Leopard“ stoja į mūšį.
Pirmieji du jų mūšiai Zaporižios fronte vyko naktį.
Pirmajame mūšyje, vykusiame netoli Melitopolio, buvo sunaikintas jo sovietinių laikų tankas. Jis pasakojo, kad tada iššoko iš tanko ir bėgo pusantro kilometro, kol rado kitą apleistą tanką. Jis įšoko į jį ir nuvažiavo.
„Kovos buvo intensyvios“, – sakė tankų įgulų nariai ir pridurė, kad rusai yra gerai įsitvirtinę.
Pasak kareivių, rusai užminavo viską, ką galėjo. Jų teigimu, pirmąją kontrpuolimo dieną trys „Leopard“ tankai pervažiavo per minas. Vienas iš jų, matyt, buvo sunaikintas, o antrasis sugebėjo toliau važiuoti pats. Trečiasis tankas, jų teigimu, tebėra sveikas, bet jie dar negalėjo jo atgauti, nes vietovė yra smarkiai užminuota, be to, jiems trukdo negalinga JAV suteikta pėstininkų kovos mašina „Bradley“.
„Jau pasistūmėjome per 600 m savo tikslo link, – sakė Saša. – Tai geras rezultatas.“
Vyrų teigimu, dėl „Leopard“ tankuose įrengtos naktinio matymo optikos galimybių jis lengvai pastebi rusus. Taip pat jie naudoja skeveldrinius šaudmenis.
Kariai pasakojo, jog nuo vasario vidurio iki kovo vidurio tanko įgulos nariai buvo mokomi Vokietijos kariuomenės, Bundesvero, instruktorių.
Fronte – ne naujokai
Vienas iš „Der Spiegel“ pašnekovų atviravo, kad pirmosiomis karo savaitėmis buvo dislokuotas pietų Ukrainoje, kur rusų kariuomenė sutriuškino visus ukrainiečių bandymus ją sulėtinti. Pirmajame mūšyje, vykusiame netoli Melitopolio, buvo sunaikintas jo sovietinių laikų tankas. Jis pasakojo, kad tada iššoko iš tanko ir bėgo pusantro kilometro, kol rado kitą apleistą tanką. Jis įšoko į jį ir nuvažiavo.
Vėliau vyras dalyvavo mūšyje atkovojant dalį Chersono srities, kur jo dalinys daugiausia šaudė į rusus iš stacionarių pozicijų. Tada metų pabaigoje jis ir jo vyrai buvo išsiųsti į Soledarą Donbase. Netrukus po kruvinų kovų ir mėnesį trukusio rusų samdinių puolimo miestas netoli Bachmuto atiteko rusams.
„Mano tankas iš Soledaro išvažiavo paskutinis“, – sakė jis.
Tankų įgulos nariai dislokuoti viename iš Zaporižios srities kaimų. Dar keli likę civiliai gyventojai juose nuolatos mato vakarietišką ginkluotę: pro šalį rieda JAV ir Australijos kariniai transporteriai, o raketos lyg žvakės nušviečia vakaro dangų.
Nors ukrainiečiai pastoviai skelbia rusų nuostolius karo lauke, apie savuosius, žinoma, nutyli. „Der Spiegel“ žurnalistai, buvę netoli fronto linijos, pažymėjo, kad ten jie greitai išaiškėja ir be žodžių.
Jų teigimu, sužeistųjų ir technikos nuostoliai sparčiai auga.
Šiuo metu sunku spėti, kiek sėkmingas kol kas yra Ukrainos kontrpuolimas. Didžioji dalis Ukrainos pajėgų, kurios buvo parengtos šiam žygiui, dar net neįsijungė į kovą. Ir gali praeiti dar kelios savaitės, kol ukrainiečiai apskritai pasieks pagrindines Rusijos gynybos linijas.
Nepaisant sunkumų, karių moralė Zaporižioje, atrodo, yra gera. Iš dalies tai susiję su nauja įranga iš Vakarų, kuri, kaip pranešė ukrainiečių kovotojai, suteikia kur kas didesnę apsaugą. Jie sako, kad jei jiems tektų pasikliauti sovietiniais transporteriais, mūšiai būtų daug kruvinesni.
