Bendro projekto „Espiomats“, prie kurio prisijungė Vokietijos „Der Spiegel“, Belgijos „De Tijd“, Švedijos „Expressen“, Estijos „Delfi“, Lietuvos LRT, Lenkijos „VSquare“ ir „Frontstory“, rusų emigrantų įkurtas „Dosjė centras“ ir Slovakijos ICJK žurnalistai, tikslas – nustatyti visus Europoje veikiančius šnipus, dirbančius po diplomatine priedanga.
Pažymima, kad Belgijos saugumo tarnybos įtaria K.Logvinovą dirbant Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai. Taip pat keliama prielaida, kad panašioje veikloje gali dalyvauti ir kiti Rusijos „diplomatai“.
Kontržvalgyba esą ragino išsiųsti K.Logvinovą iš Belgijos, tačiau Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) tam nepritarė, baimindamasi pasekmių savo diplomatams Rusijoje. Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Martinas Goissickas stebisi, kad K.Logvinovas vis dar yra Europos Sąjungos.
„Jei Belgijos saugumo tarnybos tikrai rekomendavo jį išsiųsti, man labai įdomu, kodėl to nepadarė EIVT“, – sakė jis žurnalistams.
48 metų K.Logvinovas nuo 2018 m. yra akredituotas kaip diplomatas Rusijos nuolatinėje atstovybėje Briuselyje. Faktiniu misijos vadovu jis tapo maždaug prieš metus, kai iš pareigų pasitraukė paskutinis Rusijos ambasadorius ES.
2010-2014 m. K.Logvinovas dirbo Rusijos ambasadoje Berlyne, tačiau tuo metu nebuvo įtariamas kaip galimas šnipas.
Pastaruoju metu vis daugėja atvejų, kai išaiškinami kitose šalyse veikiantys Rusijos agentai. Rugpjūtį Švedija apkaltino vyrą šnipinėjimu Rusijai. Taip pat buvo pranešta, kad Rusija internetu verbuoja šnipus Lenkijoje. Tuo tarpu rugsėjį Didžiosios Britanijos valdžios institucijos apkaltino penkis bulgarus šnipinėjimu Rusijai.