Tas susitarimas pirmą kartą per 16 metų atvers kelią Socialdemokratų partijai (SPD) stoti prie šalies vairo.
Susitarimas parengtas praėjus dviem mėnesiams po visuotinių rinkimų, kuriuose SPD įveikė kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir jos regioninės partnerės Bavarijoje – Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – aljansą.
SPD lyderis Olafas Scholzas su kolegomis iš Laisvosios demokratų partijos (FDP) ir Žaliųjų partijos koalicinę sutartį pristatys 15 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku.
Kanclerio postą turėtų užimti dabartinis vicekancleris ir finansų ministras 63-ejų O.Scholzas.
Žinia apie palyginti greitai parengtą koalicijos sutartį tikriausiai bus sutikta su palengvėjimu Berlyno tarptautinių partnerių, bijojusių politinio paralyžiaus Vokietijoje grumiantis su virtine krizių, pradedant koronaviruso pandemija, Baltarusija ir baigiant lėtu ekonomikos atsigavimu.
„Trečiadienį SPD, žaliųjų ir FDP derybininkai susitiks paskutinei sesijai“, – nurodė partijos išplatintame pareiškime.
„Po jos trijų partijų lyderiai ir kandidatas į kanclerio postą Olafas Scholzas pristatys koalicijos sutartį, parengtą per pastarąsias savaites“, – priduriama jame.
Koalicijos sutartyje partijos faktiškai išdėsto svarbiausius savo politikos prioritetus ateinantiems ketveriems metams.
Partijoms tikriausiai pavyko išspręsti ir vieną sudėtingiausių derybų klausimų – kaip pasidalyti ministrų portfelius.
Naujausia nutekinta informacija rodo, kad verslui palankios FDP lyderis Christianas Lindneris gali užimti didžiausios Europos ekonomikos finansų ministro postą.
Vienas iš žaliųjų lyderių Robertas Habeckas pretenduoja vadovauti naujai „superministerijai“, kuruosiančiai ekonomikos, klimato apsaugos ir energetikos reikalus.
Annalena Baerbock, kita žaliųjų lyderė, tikriausiai užims užsienio reikalų ministro postą ir taps pirmąja moterimi, paskirta į šias pareigas.
Toks postų paskirstymas rodytų, kad Vokietija gali užimti griežtesnę poziciją santykiuose su Kinija bei Rusija. Ekonomiškai tai tikriausiai reikštų, jog šalis toliau laikysis biudžeto drausmės ir energingai skatins žaliąsias investicijas.
Daugeliui netikėta, kad SPD, žaliųjų ir FDP koalicija, praminta „šviesoforu“ pagal šių partijų spalvas – raudoną, žalią ir geltoną, buvo sudaryta taip greitai, turint galvoje, kad FDP nėra natūrali socialdemokratų ar žaliųjų partnerė.
Postų paskirstymas rodytų, kad Vokietija gali užimti griežtesnę poziciją santykiuose su Kinija bei Rusija.
Tačiau partijos labai stengėsi, kad nepasikartotų situacija, susiklosčiusi per ankstesnes keblias derybas, kai Ch.Lindneris buvo pliekiamas už tai, kad pasitraukė iš derybų su A.Merkel CDU-CS ir žaliaisiais.
Prieš kruopščiai surežisuotą žinios apie parengtą koalicijos sutartį paskelbimą partijos pademonstravo ypatingą drausmę – žiniasklaidai nebuvo nutekinta jokių detalių apie derybas, ir tai leido išvengti bet kokio viešo santykių aiškinimosi.
„Miegosiu ramiai“
A.Merkel, tvirta ranka valdžiusi Vokietijos vairą per eurozonos krizę, migrantų antplūdį ir „Brexit“, atsisveikina su politika, valdžioje išbuvusi ilgiau nei 16 metų.
Suprasdama stabilios Vokietijos reikšmę, politikos veteranė dėjo visas pastangas užtikrinti sklandų valdžios pasikeitimą.
Akcentuodama tęstinumo svarbą ji pakvietė O.Scholzą dalyvauti dvišaliuose susitikimuose per spalį Romoje vykusį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) forumą, įskaitant susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu.
SPD lyderis dalyvavo ir praėjusią savaitę kanclerės skubiai sušauktose derybose dėl pandemijos su 16-os Vokietijos žemių vadovais.
A.Merkel ignoravo faktą, kad O.Scholzas atstovauja politinei jėgai, kuri yra jos CDU varžovė.
Laikraščio „Sueddeutsche“ paklausta, kaip jaučiasi dėl to, kad socialdemokratai greitai sugrįš į valdžią, A.Merkel atsakė su optimizmo gaida: „Žinoma, politinių nuomonių skirtumų bus. Tačiau aš galėsiu miegoti ramiai.“
Kanclerės pasitikėjimą pelnęs O.Scholzas yra patyręs politikas. Pirmoje A.Merkel koalicinėje vyriausybėje jis 2007–2009 metais ėjo darbo ministro pareigas, o 2018-aisiais užėmė vicekanclerio ir finansų ministro postus.
Itin ambicingas, pasitikintis savimi ir skrupulingumu garsėjantis O.Scholzas pelnė konservatyvios fiskalinės politikos šalininko reputaciją. Dėl to tarp jo ir kitų socialdemokratų kartais kildavo įtampų.
Visgi santūrus būdas padeda jam atlaikyti spaudimą neramiais laikais, įskaitant aštrią pastarųjų savaičių kritiką dėl jo, būsimo valstybės lyderio, tylos, šalyje drastiškai blogėjant epidemiologinei padėčiai.
