„Konflikto rizika reali. Rusijos agresyvūs veiksmai rimtai žlugdo saugumo tvarką Europoje“, – J.Stoltenbergas sakė per spaudos konferenciją po pasitarimo vaizdo konferencijos formatu.
„Pajėgų didinimas nesiliovė – jis tęsiasi. Vyksta laipsniškas stiprinimas, su dideliu kiekių pajėgų, dideliais pajėgumais“, – kalbėjo Aljanso vadovas.
Pastaraisiais mėnesiais įtampa didėjo, Vakarams kaltinant Maskvą, kad ši ruošiasi surengti didelio masto puolimą prieš kaimyninę šalį, prie kurios sienų sutelkta apie 100 tūkst. karių.
Pirmadienį aukšto rango JAV ir Rusijos pareigūnai susitiks derybų Ženevoje, Maskvai praeitą mėnesį išdėstė reikalavimų sąrašą Vašingtonui ir Vakarų kariniam aljansui.
Trečiadienį įvyks Rusijos ir visų 30 NATO šalių atstovų susitikimas, pirmasis nuo 2019 metų liepos.
„NATO dalyvaus dialoge su Rusija geranoriškai ir dalykiškai, bet taip pat privalome būti pasiruošę, kad diplomatija žlugs, – perspėjo J.Stoltenbergas. – Šiandien ministrai pabrėžė, kad bet kokia tolesnė agresija prieš Ukrainą sukeltų reikšmingų padarinių ir Rusijai brangiai kainuotų.“
Vakarai ketina įvesti Maskvai griežtų finansinių sankcijų, jeigu ši įsiveržtų į Ukrainą, bet NATO nėra pasiruošusi ginti šios šalies karinėmis priemonėmis.
„Esminiai principai“
Kremlius praeitų metų pabaigoje nustebino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes, paskelbęs dviejų siūlomų sutarčių projektus. Maskva ragina Aljansą įsipareigoti nesuteikti narystės Ukrainai, taip pat atitraukti pajėgas, dislokuotas netoli Rusijos sienų.
Vakarai savo ruožtu atmetė, anot jų, Maskvos mėginimą diktuoti jų nepriklausomų partnerių ateitį.
„Mūsų sąjungininkai pasiuntė labai aiškią žinią, kad nedarysime kompromisų dėl esminių principų, įskaitant kiekvienos valstybės teisę spręsti dėl savo kelio“, – sakė J.Stoltenbergas.
Visgi diplomatai sakė, kad tarp sąjungininkių Europoje išlieka svarbių nesutarimų, kokios pozicijos NATO turėtų laikytis per derybas su Rusija kitą savaitę.
Kai kurios narės teigia, kad reikia tęsti pastangas priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsitraukti nuo Ukrainos, o Maskvos pasiūlymus atmesti nė nesvarsčius.
Kitos sako, kad susitikimas galėtų padėti atgaivinti derybų procesą ir kad esama klausimų, dėl kurių su Maskva būtų galima diskutuoti.
„Rusija siūlo dialogą, ir privalome to nebijoti, net jeigu ne visi Rusijos pakloti ant stalo pasiūlymai yra mums priimtini“, – ketvirtadienį Paryžiuje sakė vienas šaltinis Prancūzijos vyriausybėje.
„Esama punktų, dėl kurių galime kalbėtis su Rusija, pavyzdžiui, stabilumo ir saugumo klausimai“, – pridūrė jis.
Europos šalys taip pat ragina Jungtines Valstijas aiškiau išdėstyti savo planus dėl derybų Ženevoje, didėjant nerimui, kad Vašingtonas gali sudaryti su Maskva kokių nors susitarimų sąjungininkėms už nugarų. Amerikiečiai savo ruožtu tikina, kad veiksmai bus derinami su sąjungininkais.
„Kad ir koks būtų sprendinys, Europa turi būti įtraukta“, – penktadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
J.Stoltenbergas sakė, kad Jungtinės Valstijos „labai aiškiai leido suprasti, kad jokių sprendimų dėl Europos saugumo, jokių diskusijų apie Europos saugumą nebus, jeigu prie stalo nebus europiečių“.
Maskvos reikalavimai taip pat sukėlė susirūpinimą NATO nepriklausančioms ES narėms Suomijai ir Švedija. Jos atmetė prielaidą, kad kokiai nors trečiajai šaliai turi būtų suteikta teisė spręsti dėl jų jungimosi prie aljanso.
J.Stoltenbergas penktadienį pasikalbėjo su abiejų šalių lyderiais ir sakė jiems, kad Aljansas „gerbia kiekvienos šalies teisę rinktis savo kelią“.
