Anot jo, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, remiantys prezidento Abedrabbo Mansouro Hadi vyriausybę šiame jau trejus metus besitęsiančiame brutaliame kare, „visiškai tam pritaria“.
„Panašu, kad labai labai anksti gruodį Švedijoje pamatysime tiek sukilėlių husių, tiek JT pripažįstamos prezidento Hadi vyriausybės atstovus“, – sakė jis.
Tuo metu Jungtinių Tautų pasiuntinys Martinas Griffithsas buvo išvykęs į Saną susitikti su sukilėlių lyderiais ir raginti juos dalyvauti Švedijoje planuojamose taikos derybose.
Kita vertus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė remsiantis Amerikos sąjungininkę Saudo Arabiją, nepaisant jos vaidmens spalio 2-ąją karalystės konsulate Stambule įvykdyto Rijado kritiko žurnalisto Jamalo Khashoggi šiurpiame nužudyme.
Žiniasklaida pranešė, kad JAV Centrinė žvalgybos valdyba padarė išvadą, jog reporterį nužudyti paliepė Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas, bet D.Trumpas pasirinko nekreipti į tai dėmesio vardan gerų ryšių su karalyste.
„Kalbant apie Khashoggi reikalą, prezidentai dažnai neturi laisvės dirbti su visais atžvilgiais nepriekaištingais partneriais“, – sakė J.Mattisas, buvęs CŽV vadovas.
„Jeigu norite užbaigti karą, reikės turėti reikalų su Saudais. Negali sakyti, kad su jais nesiderėsi“, – aiškino gynybos sekretorius. Rugsėjį husiai neatvyko į Šveicarijoje turėjusias vykti taikos derybas, todėl pastangos užbaigti kautynes žlugo.
Husiai anksčiau ne kartą yra sakę, kad tarptautinė bendruomenė turi suteikti tvirtesnių garantijų, jog jų delegacijai bus užtikrinta galimybė išvykti iš Jemeno, kuriam nuo 2015 metų kovo Saudo Arabijos vadovaujama koalicija taiko niokojančią oro ir jūrinę blokadą.
Pasak JT agentūrų, iki 14 mln. jemeniečių atsidurs ant bado slenksčio, jeigu dėl kautynių bus uždarytas Chudaidos jūrų uostas – pagrindiniai vartai, per kuriuos į šalį gabenama humanitarinė pagalba.
