Dvi dienas turėjusios trukti derybos baigėsi anksčiau laiko, o valstybių vadovai nepasirašė jokio susitarimo ar deklaracijos ir išvyko iš Vietnamo.
Vietnamas šiam susitikimui buvo pasirinktas neatsitiktinai. Ši komunistinė valstybė pamažu atsiveria investicijoms, valdžia mažina gniaužtus ekonomikai ir bando šalį paversti sėkmės istorija. Nors D.Trumpas kalbėdamas kelis kartus gyrė esą itin šiltai juos priėmusią valstybę, kaip pranešė „Radio Free Asia“, šio susitikimo metu įvairūs Vietnamo disidentai žurnalistai, interneto tinklaraštininkai ir demokratijos šalininkai buvo stebimi policijos pareigūnų savo namuose.
Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Valstybės sekretorius Mike`as Pompeo džiaugėsi derybomis.
Didžiausias dėmesys jose teko Šiaurės Korėjos branduoliniam nusiginklavimui. Prieš derybas apžvalgininkai spėliojo, ar gali būti pasiektas koks nors konkretus susitarimas. Po pernai vykusio valstybių vadovų susitikimo Singapūre, D.Trumpas ir Kim Jong Unas pasirašė bendrą deklaraciją, kuria Šiaurės Korėja žadėjo atsisakyti savo branduolinių planų, bet konkretus planas nebuvo pateiktas.
LRT RADIJO studijoje kalbėjęs politologas, Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala sakė, kad ankstesnis susitarimas sulaukė plačios kritikos.
„Po pirmojo susitikimo buvo deklaracija, kad abi pusės sieks gerų tikslų, bet visi ją kritikavo, nes ji buvo labai nekonkreti“, – teigė politologas.
Tiesa, iki D.Trumpo susitikimo su Kim Jong Unu, Šiaurės Korėjos grėsmė JAV buvo suvokiama, tačiau ankstesni prezidentai tam neskyrė daug dėmesio.
„Buvo svarstomi įvairūs scenarijai, bet beveik visi jie buvo susiję su kariniu konfliktu. Svarstoma, kaip amerikiečiai galėtų jėga sunaikinti turimas Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų atsargas, kokie būtų ateities scenarijai su Pietų Korėja ir panašiai“, – atskleidė L.Kojala.
Šalies vairą į savo rankas perėmęs D.Trumpas teikė didelį dėmesį Šiaurės Korėjos problemos sprendimui. Anot politologo, tokiu būdu prezidentas siekia iškovoti aiškią pergalę užsienio politikoje bei sustiprinti savo pozicijas artėjant naujiems rinkimams.
„Prezidentas dabar yra pragmatiškas, suprasdamas, kad gali iškovoti pergalę užsienio politikos srityje (…). Jis suprato, kad vienintelis būdas ir taktika gali būti derėtis tiesiogiai su Šiaurės Korėjos diktatoriumi. Kol kas niekas nepavyksta, ir man atrodo, tai yra tikrai didelis smūgis prezidentui D.Trumpui. Jei kalbėtume apie jo užsienio politiką, tai Š. Korėja buvo tas flagmanas, kur galėjome teigti, kad yra tam tikro progreso, ko nebuvo ankstesnių prezidentų kandencijose. D.Trumpas tarsi buvo pirmasis problemų sprendėjas, bet pranešimai rodo, kad tai tikrai nėra taip lengva. Neveltui ankstesniems prezidentams to pasiekti nepavyko“, – LRT RADIJO studijoje sakė L.Kojala.
Baigtis naudinga
Po susitikimo su Kim Jong Unu spaudos konferenciją surengęs JAV prezidentas D.Trumpas sakė, kad šios derybos buvo vaisingos, tačiau jis nenorėjo pasirašyti jokio susitarimo, nors ir turėjo galimybę. Esą, tokiu būdu būtų priimtas prastas sandoris.
Tokią susitikimo pabaigą teigiamai vertina ir L.Kojala. Anot politologo, sunku tikėtis, kad įsipareigojusi atsisakyti branduolinių ginklų vystymo programos, Šiaurės Korėja tai padarys staiga ir besąlygiškai.
„Žmonės suprato, analitikai tą kartojo ir anksčiau, kad prasideda labai ilgas procesas. Tai nebus spragtelėjimas pirštais ir Šiaurės Korėja atiduos branduolinį ginklą, o amerikiečiai nutrauks sankcijas ir staiga įsivyraus taika. (…) Labiausiai izoliuota pasaulio valstybė savo išlikimo garantu laiko branduolinį ginklą, jo atiduoti dykai tikrai neketina. Akivaizdu, kad abiejų pusių derybinės pozicijos yra tokios, todėl reikšmingo susitarimo nėra“, – sakė RESC direktorius.
Spaudos konferencijoje D.Trumpas užsiminė, kad korėjiečiai prašė, jog JAV atšauktų šaliai taikomas ekonomines sankcijas. Tai pagrindinis svertas derybose. Tačiau mainais, anot JAV prezidento, korėjiečiai negalėjo pažadėti, kad ribos visų savo branduolinių objektų darbą.
„Akivaizdu, kad Šiaurės Korėja norėjo, kad jai būtų švelninamos sankcijos. Tie gniaužtai, kuriais yra spaudžiama ši valstybė pirmiausiai JAV spaudimo dėka, dalyvaujant visiems sąjungininkams ir net Kinijai, tikrai spaudžia šią valstybę“, – apie sankcijas kalbėjo L.Kojala. Kinijos bei Rusijos pagalbą derantis su Šiaurės Korėja, spaudos konferencijoje trumpai aptarė ir pats JAV prezidentas, išreikšdamas padėką šių valstybių vadovams už paramą.
D.Trumpas spaudos konferencijoje minėjo, kad Šiaurės Korėja sutiktų daryti kai kuriuos su branduoliniais ginklais dirbančius objektus, tačiau „ne tuos, kuriuos norėtume“. Prezidentas pabrėžė, kad JAV turi daug duomenų apie ginklų vystymo objektus ir neatmetė galimybės, kad į juos galėtų būti įleidžiami inspektoriai iš JAV.
Artėjantys rinkimai
Kitais metais JAV vyks prezidento rinkimai. Todėl D.Trumpas siekia didinti savo populiarumą šalyje ir užsitikrinti antrą kadenciją poste. Kompromiso radimas derybose su Šiaurės Korėja tam galėtų smarkiai pasitarnauti.
Anot L.Kojalos, Kim Jong Unas derybų metu galėjo suvokti šių rinkimų svarba ir stengtis pasinaudoti galimybe.
„Turbūt bandė Kim Jong Unas bandė žaisti va bank. Kitais metais JAV jau vyksta prezidento rinkimai ir gali būti, kad D.Trumpas jau nori parodyti pergalę, kad pasiekė konkretų rezultatą su Šiaurės Korėja. (…) Tai bandymas spausti Ameriką ir pasakyti, kad mes sutiksime nusiginkluoti tik tokiomis sąlygomis, kokios priimtinos mums“, – sakė RESC vadovas.
Todėl jis pažymėjo, kad D.Trumpo nenoras pasirašyti susitarimą bet kokiomis sąlygomis, gali būti vertinamas kaip principingas JAV prezidento elgesys: „Reikia džiaugtis, kad D.Trumpas nepaaukojo principinių interesų ir tikro nusiginklavimo tam, kad pademonstruotų šioje spaudos konferencijoje Pyro pergalę.“
Per spaudos konferenciją žurnalistai klausė JAV prezidento, kada galima tikėtis naujo valstybių vadovų susitikimo. D.Trumpas atsakė miglotai, esą, toks susitikimas gali įvykti greitai, bet jo gali tekti ir palaukti.
Politologas L.Kojala pažymi, kad artėjant kitų metų JAV prezidento rinkimams, Šiaurės Korėjos tema bus populiari.
„D.Trumpas mėgins dar kartą parodyti, gal nebūtinai surengiant susitikimą, gal per diplomatines priemones, kad situacija jo valdymo metu dramatiškai pasikeitė į gerą pusę. Kad Amerika tapo saugesne, jos interesai geriau apginami ir jis pasiekė tokių pergalių, kokių ankstesni JAV prezidentai nėra turėję“, – LRT RADIJO studijoje kalbėjo politologas L.Kojala.
