62 metų T.H.Ilvesą dar galima vadinti „Twitter“ prezidentu – šiame socialiniame tinkle jis čiulba itin dažnai.
Jis vis primena pasauliui apie Estijos pasiekimus skaitmeninių technologijų srityje, apie Rusijos agresiją Ukrainoje, pykstasi su garsiausiais pasaulio ekonomistais dėl būdų išbristi iš finansinių krizių, taiso kitų vartotojų gramatines klaidas.
Iš esmės dabartinė Estija nuo T.H.Ilveso nė neatskiriama. 2006-ųjų spalį šaliai buvo padovanotas prezidentas, kuris gimė Stokholme, užaugo JAV Naujojo Džersio valstijoje, ilgai dirbo Miunchene ir puikiai kalba angliškai.
T.H.Ilvesas – kur kas prieštaringesnė asmenybė nei būtų galima pamanyti. Ryškiausias jo būdo bruožas – neslepiama arogancija.
Ar gali būti geresnis mažos ir ambicingos valstybės ambasadorius? Ne tik tai – taip jau sutapo, kad T.H.Ilvesui pačiam labai įdomios technologijos ir kibernetinio saugumo subtilybės. Kadangi Estija savo įvaizdį konstruoja būtent iš tokio išmanumo, šalies ir prezidento interesai sutapo.
Ir vis dėlto 15min kalbinti estai teigė, kad T.H.Ilvesas – kur kas prieštaringesnė asmenybė nei būtų galima pamanyti. Ryškiausias jo būdo bruožas – neslepiama arogancija.
Esą nors tokį T.H.Ilveso charakterį būtų galima vadinti tiesiog kvailybės netoleravimu, ribas jis peržengia neretai. O labiausiai, beje, jis nekenčia Estijos žiniasklaidos.
Estijos reputacija prasideda nuo T.H.Ilveso
„Jis užaugo Vakaruose, o žmonės, užaugę Vakaruose ir vėliau grįžę į Estiją, dažnai elgiasi ir kalba kitaip nei tie, kurie čia gyveno visą laiką. Turbūt būtent dėl to Ilveso estai nelaiko tautos prezidentu. Jam įdomesnė užsienio politika, o ne Estijos vidaus reikalai“, – 15min teigė vienas ilgai T.H.Ilveso darbą stebintis Estijos žurnalistas.
Jam atrodo, kad T.H.Ilvesas nėra toks „šiltas“ prezidentas koks, pavyzdžiui, buvo pirmasis Estijos prezidentas po nepriklausomybės atkūrimo – Lennartas Meri.
„Nesuklyskite: gerai, kad jis buvo prezidentas. Gera Estijos reputacija tarptautinėje žiniasklaidoje prasideda nuo T.H.Ilveso. Bet dabar, man regis, žmonėms labiau norisi prezidento, kuriam labiau rūpėtų pati Estija, kuris pasakytų ką nors apie Estiją“, – mano žurnalistas.
Estijos užsienio politikos instituto direktorius, Baltijos regiono politikos klausimus gvildenantis Tartu universiteto profesorius Andresas Kasekampas irgi kalba panašiai.
„Stiprioji jo pusė – Estijos vaidmens pasaulyje sustiprinimas. Jis „tvytina“, yra dažnai cituojamas pasaulio žiniasklaidoje. Tačiau mažiau kalbama apie tai, kad jam ne itin sekėsi pačioje Estijoje. Didelės įtakos mūsų šalies politinei kultūrai Ilvesas neturi.
Aišku, toks vertinimas kažkiek nesąžiningas, nes prezidentas pagal Estijos Konstituciją ir turi tiesiog reprezentuoti šalį, tačiau Ilvesui savas kiemas ne pernelyg įdomus“, – pripažino A.Kasekampas.
Daugelis estų 2006 metais džiaugėsi, kad T.H.Ilvesas buvo išrinktas prezidentu, mat jo pirmtakui Arnoldui Rüüteliui 2001-aisiais šios pareigos atiteko kone atsitiktinai.
Kita vertus, daugelis estų 2006 metais džiaugėsi, kad T.H.Ilvesas buvo išrinktas prezidentu, mat jo pirmtakui Arnoldui Rüüteliui 2001-aisiais šios pareigos atiteko kone atsitiktinai.
„Tada vienos partijos tiesiog apgavo kitas, ir A.Rüütelis, kuris buvo visiškai nepopuliarus visuomenėje, tapo prezidentu. Žmonės buvo labai nusivylę. O T.H.Ilvesas buvo kur kas populiaresnis, šalis džiaugėsi jo išrinkimu“, – pasakojo žurnalistas.
Iš pažiūros T.H.Ilvesu džiaugiamasi ir dabar, tačiau tada, praėjus keleriems metams nuo jo išrinkimo, Estija pamatė, kad jis turi ir neigiamų savybių. Sąrašo viršūnėje – arogancija.
Nesugeba nuslėpti susierzinimo
T.H.Ilvesas – itin patyręs politikas. 1993 metais šis socialdemokratas buvo paskirtas Estijos ambasadoriumi JAV, 1996-aisiais – Estijos užsienio reikalų ministru, vėliau dirbo Europos Parlamente.
Galbūt dėl to jis nė neslepia, kad renkasi žmones, kuriuos gerbia. O žurnalistai ir analitikai prisimena daug tokios atviros arogancijos pavyzdžių.
„Akivaizdu, kad jis arogantiškas. Jis mano esantis geresnis nei kiti. Bet geras politikas privalo sugebėti paslėpti savo nepasitenkinimą, nuobodulį. Ilvesas to nesugeba, – pastebėjo A.Kasekampas. – Bendraujant su kitais intelektualams viskas tvarkoje, bet Ilvesas galėtų labiau pasistengti.“
Ypatingas taikinys – Estijos žiniasklaida. Pasak A.Kasekampo, šalyje niekas jau nebesistebi, kai T.H.Ilvesas vieną po kito skaito pamokslus apie žurnalistikos Estijoje kokybę: „Jis tarsi nori parodyti, kad nebededa jokių vilčių į žiniasklaidą mūsų šalyje.“
Jei Ilvesas pamato, kad žurnalistas, kuris iš jo ima interviu, nėra patyręs ar žinomas, jis su juo bendrauja atsainiai. Jam neįdomu. Tiesą sakant, jis tiesiog neapkenčia žurnalistų. Gana ironiška, kad Ilvesas pats ilgai dirbo žurnalistu“, – T.H.Ilveso darbą Laisvosios Europos radijuje prisiminė 15min kalbintas žurnalistas.
Estijoje vieša paslaptis, kad prezidentas gerbia tik du šalies žurnalistus. Visi žino, kuriuos, bet apie tai garsiai nekalbama. Be to, T.H.Ilvesas su užsienio žiniasklaida bendrauja noriau ir šilčiau, be moralų.
„Priežastis gana paprasta. Ilvesui nepatinka jį kritikuojanti žiniasklaida, o tarptautinė spauda to nedaro“, – teigė A.Kasekampas.
Metų pradžioje vedė latvę
„Galiausiai šiais metais jis kelis kartus pareiškė žurnalistams, jog labai laukia spalio 11-osios, kai pareigas pradės eiti naujasis prezidentas. Jis taip ir pasakė: „Pagaliau manęs nebenervinsite.“
Estijos žurnalistas: „Jei Ilvesas pamato, kad žurnalistas, kuris iš jo ima interviu, nėra patyręs ar žinomas, jis su juo bendrauja atsainiai. Jam neįdomu. Tiesą sakant, jis tiesiog neapkenčia žurnalistų.“
Dar buvo incidentas vienoje mokykloje. Į ją atvykęs T.H.Ilvesas klasėje pamatė žurnalistų ir paskelbė, kad su mokiniais kalbėsis tik tada, kai išeis žiniasklaidos atstovai“, – 15min teigė estas žurnalistas.
Politologas A.Kasekampas pridūrė, kad T.H.Ilvesas, viena vertus, meistriškai valdo informaciją trumpais pranešimais „Twiter“, skambiomis frazėms savo kalbose. Tačiau su žurnalistais bendrauti mandagiai ir korektiškai jam visiškai nesiseka.
A.Kasekampas taip pat priminė, kad T.H.Ilvesas iš tiesų nėra „didelis Baltijos šalių solidarumo gerbėjas“.
Jis dar dirbdamas užsienio reikalų ministru ėmė aiškinti, kad Estija iš tiesų yra ne Baltijos, o Šiaurės šalis – visai nesvarbu, kad pastarosiose valstybėse Estija tokia nelaikoma.
„Tačiau dabar, antrosios jo kadencijos pabaigoje, Ilvesas vedė (trečiąkart, – red.) latvę ir taip Baltijos valstybių vienybei padarė daugiau nei per visus 10 metų“, – juokėsi A.Kasekampas.
Pirmąjį šių metų šeštadienį T.H.Ilvesas vedė 38-erių Latvijos kibernetinio saugumo ekspertę Ievą Kupcę. Prieš tai jis išsiskyrė su Evelin Ilves, kuri jam buvo neištikima.
Dešimt metų be atostogų
Kokia T.H.Ilveso ateitis? Vieni estai svarsto, kad jis galbūt gali grįžti į JAV, kiti mano, jog jis gali grįžti į partinę politiką.
Pats prezidentas apie savo ateities planus kalbėti atsisako. Vis dėlto populiariausia nuomonė – kad T.H.Ilvesas ieškos kokio nors iškilaus posto tarptautinėse organizacijose, susijusio su skaitmeninėmis technologijomis.
„Tokio darbo turbūt net nėra. Bet jei Jungtinės Tautos įkurtų, pavyzdžiui, pasiuntinio aukštosioms technologijoms ir kibernetiniam saugumui postą? Jis galbūt nusitaikęs į pareigas, kurios dar nėra įsteigtos“, – svarstė A.Kasekampas.
Aišku, girdėti ir kalbų, kad T.H.Ilvesui visai nereikia darbo. Suprask, jis galėtų puikiai gyventi važinėdamas po įvairius seminarus ir konferencijas, kur skaitytų pranešimus.
„Manau, kad dabar jis bus geidžiamas svečias tokiuose renginiuose. Ir pačioje Estijoje Ilvesas tikrai pasistengė, kai 2007 metais pradėjo rengti Lennarto Meri konferenciją, kuri virto labai rimtu renginiu“, – pridūrė A.Kasekampas.
„Be to, jis 10 metų dirbo be atostogų, tad galbūt pailsės. Galiausiai Ilvesas teigia pasiilgęs rašymo“, – 15min teigė Estijos žurnalistas.
Tiesa, A.Kasekampą tokie T.H.Ilveso teiginiai apie darbą be atostogų erzina: „Kai jis pradeda taip kalbėti ir skųstis, žmonės ima piktintis. Susidaro įspūdis, kad Ilvesui nepatinka būti prezidentu.
Šiaip reikėtų kalbėti apie oficialias atostogas. Iš tiesų per jo kadencijas yra buvę kelionių, kurių sunkiu darbu nepavadinsi.“
