1. Per ramadaną negalima ne tik valgyti, bet ir gerti. Per šventąjį mėnesį musulmonai nuo aušros iki sutemų burnos nesuvilgo nė lašeliu vandens. Islamą išpažįstantys asmenys taip pat privalo susilaikyti nuo rūkymo ir lytinių santykių. Tačiau nepaisant pasninkavimo, ramadanas, didžiojoje dalyje musulmonų valstybių, yra įdomus griežtumo ir šventimo derinys. Nors dienos metu musulmonai turi susilaikyti nuo daugybės dalykų, saulei nusileidus šeimos ir draugai susirenka kartu ir susėda prie šventinio stalo, tuo tarpu didžiųjų miestų gatvės užsipildo maistu ir juoku.
2. Pasninką nutraukia datulėmis. Per ramadaną musulmonai pasninką po saulėlydžio įprastai nutraukia pirmiausiai suvalgydami datulių. Vėliau jie vaišinasi sultimis arba „jallabu“ – iš datulių pagamintu saldžiu gėrimu, rožių vandeniu ar saldžiavaisiu pupmečiu, kuris dažnai patiekiamas su kedro riešutais ir razinomis. Egipte šis tradicinis ramadano maistas auginamas daugybėje ūkių ir oazių visoje šalyje. Datulės į Egiptą taip pat yra importuojamos iš Šiaurės Afrikos ar Persų įlankos valstybių. Įdomu tai, kad geriausioms ir skaniausioms datulėms jų pardavėjai dažnai suteikia skambius pavadinimus, taip tikėdamiesi padidinti jų pardavimą. Antai 2006 metais, po Izraelio-Libano karo, geriausios datulės buvo pavadintos „Hassan Nasrallah“ – Libano kovotojų „Hizballah“ lyderio vardu. 2009 metais, po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama apsilankė Kaire, geriausios datulės buvo pavadintos „Obama“. Šiais metais pačios skaniausios datulės pavadintos „Revoliucijos kankiniai“. Antroms pagal gerumą datulėms suteiktas „Tahriro aikštės“ pavadinimas.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./2011 m. ramadanas |
3. Berniukams – Ramadano vardas. Religiniai vardai nėra naujiena bet kurioje religijoje. Pavyzdžiui, pamaldūs katalikai, norėdami per vardą išreikšti savo tikėjimą, suteikia savo dukroms Marijos ar pan., vardus. Ir nors surasti vaiką, kurio vardas yra Gavėnia, būtų sudėtinga, islamą išpažįstantys žmonės savo sūnums nevengia suteikti Ramadano vardo. Šis vardas populiarumo viršūnėje buvo 1990-aisiais, tačiau neabejojama, kad Ramadano vardo dar laukia auksinės dienos. Pasak tinklalapio „BabyCenter“, nuo 2005-ųjų šio vardo populiarumas nuolat auga.
4. Pasninkauja ne visi. Per šventąjį ramadano mėnesį, musulmonai turi susilaikyti nuo valgymo, gėrimo ir kitų dalykų, kiekvieną dieną nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Dažniausiai tai traktuojama kaip nesulaužoma taisyklė. Vis dėlto, yra kelios aplinkybės, kurioms musulmonas nuo pasninko atleidžiamas. Korane parašyta, kad sergantys, vyresnio amžiaus, keliaujantys žmonės, o taip pat nėščios ar krūtimi kūdikį maitinančios motinos bei brandos nesulaukę vaikai, gali būti atleisti nuo pasninkavimo, jei tai turėtų neigiamos įtakos jų sveikatai. Be to, pasninkas gali tapti „negaliojančiu“. Tai gali nutikti esant kelioms aplinkybėms. Tarp jų: mėnesinių ar pogimdyviniam kraujavimui, tyčiniui vėmimui ir, žinoma, pasninko sulaužymui valgant ar geriant. Visais šiais atvejais Koranas nurodo, kad tikintieji turi pratęsti pasninkavimą kaip įmanoma greičiau, kompensuodami dienas, per kurias nepasninkavo, naujomis dienomis.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Berniukas musulmonas |
5. Sunitai ir šiitai pasninkavimą nutraukia skirtingu laiku. Po visą dieną trukusio pasninko, sunitai musulmonai jį nutraukia po kasdienių maldų, vykstančių saulei nusileidus, nors dangus vis dar yra gan šviesus. Tuo tarpu šiitai laukia ilgiau, tikėdami, kad pasninkas negali būti nutrauktas kol šviesa visiškai neišnyko už horizonto.
6. Data keičiasi kiekvienais metais. Ramadanas yra devintasis mėnuo musulmonų kalendoriuje. Jo pradžią tradiciškai nurodo jauno Mėnulio pasirodymas, islamiškose šalyse ir bendruomenėse neretai sukeliantis nesutarimų dėl tikslios datos. Islamo mėnulio kalendorius yra 11 dienų trumpesnis negu Grigaliaus, taigi ramadanas kiekvienais metais švenčiamas vis anksčiau. Vasarą pasninkas tampa daug sudėtingesnis, nes dienos šiuo metu ilgesnės ir karštesnės.
7. Kyla televizijų reitingai. Ramadanas – televizijos sezono piko metas. Arabų ir vis dažniau turkų kūrėjai visus metus ruošiasi šiam mėnesiui, sukurdami 30 miniserialų. Kiekvieną ramadano dieną parodoma po vieną šio serialo seriją. Teigiama, kad šiais metais serialų kūrimas 35 proc. smuktelėjo žemyn. Tai nutiko dėl „Arabų pavasario“ neramumų.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./2011 m. ramadanas |
8. Pasninkavimas buvo praktikuojamas gerokai seniau, nei atsirado islamas. Užuominos apie susilaikymą nuo maisto ir gėrimų gali būti rastos žydų Biblijoje ir Naujajame Testamente. Vienas iš geriausiai žinomų pavyzdžių – Jėzaus Kristaus pasninkavimas dykumoje 40 dienų.
9. Pasninkas – ne svorio numetimui. Nepaisant 30 dienų trunkančio pasninkavimo, per ramadaną musulmonai svorio dažniausiai priauga. Taip įvyksta dėl įvairių priežasčių, tačiau bemaž svarbiausia iš jų ta, kad pasninkavimas ir mažas fizinis aktyvumas dienos metu iššaukia besaikį valgymą saulei nusileidus. Tuo tarpu maistas, kurį per ramadaną valgo musulmonai, tradiciškai yra sunkus, riebus, pasižymi dideliu angliavandenių kiekiu ir maža maistine verte. Todėl musulmonai raginami po saulėlydžio ir prieš saulei patekant, gerti daug vandens ir valgyti daug vaisių bei daržovių.
10. Labdaros metas. Per ramadaną labdara musulmoniškose šalyse pašoka iki aukštumų – didžioji dalis islamo išpažinėjų nusprendžia aukoti būtent per šventąjį mėnesį. Mečetės ir religinės organizacijos kiekvieną vakarą vargingai gyvenantiems žmonėms siūlo nemokamą maistą. Taip pat būdinga, kad turtingesnės musulmonų šeimos prieš pirmąją mėnesio dieną vargingai gyvenančioms šeimoms dovanoja krepšius su svarbiausiais maisto produktais.
