„Nesvarbu, ar jis subyrės per kelias ateinančias savaites, ar per kelis mėnesius, bet režimas nesugebės išsilaikyti po savo lyderio Kim Jong Ilo priešlaikinės mirties“, – praėjus vos dviem dienoms, kai Kim Jong Unas perėmė vadovavimą Šiaurės Korėjai, sakė tuometinis Baltųjų rūmų Azijos reikalų direktorius Victoras Cha.
Panašiai galvojo ir daugelis kitų ekspertų. Tačiau šiandien Kim Jong Unas vis dar yra Šiaurės Korėjos politinėje viršūnėje, nors aplink lyderį sklando daug gandų.
Kaip rašo „NK News“, COVID-19 ir tarptautinių sankcijų apynasris neabejotinai sutrukdė Kim Jong Uno politiniams ir ekonominiams planams, tačiau reikia pripažinti, kad jo pastangos įtvirtinti valdžią ir lyderystę savo šalyje buvo sėkmingos.
Kokį svarbiausią sprendimą per savo vadovavimo dešimtmetį priėmė režimo lyderis? „NK News“ atliko didelę ekspertų, sekančių ir analizuojančių padėtį Šiaurės Korėjoje, apklausą. Jos metu, analitikų akimis, išryškėjo keturi svarbiausi sprendimai, kuriuos per savo vadovavimo laiką priėmė Kim Jong Unas. Būtent jie leido lyderiui įsitvirtinti šalies valdžios viršūnėje.
„NK News“ išskiria keturis svarbiausius režimo lyderio sprendimus ir juos pateikia didėjančio svarbumo seka.
Nr. 4. Kontrolė
Kai režimas neteko Kim Jong Ilo, daugelis manė, kad Šiaurės Korėja, valdant jo sūnui Kim Jong Unui, bus liberalesnė. Tačiau tai buvo klaidingas manymas, o tai puikiai atspindi pastarieji penkeri Kim Jong Uno valdymo metai.
Sienų su Kinija priežiūra tapo itin griežta po to, kai nesėkmingai Hanojuje vyko Šiaurės Korėjos ir Jungtinių Valstijų aukščiausio lygio derybos, kurių metu tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiko su Kim Jong Unu. Vėliau Šiaurės Korėjos valdžia priėmė naujus teisės aktus, kuriais sugriežtino bausmes asmenims, skaitantiems ir platinantiems Pietų Korėjos žiniasklaidos leidinius.
Politiniai sprendimai lėmė, kad į Pietų Korėją iš Šiaurės Korėjos pabėgo mažiausiai dezertyrų nuo 2002 metų, gerokai pasunkėjo režimo įkalintų piliečių galimybės savarankiškai prekiauti bei palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu. Be to, režimo valdžiai atsivėrė naujos galimybės šnipinėti Šiaurės Korėjos gyventojus bei atgrasyti juos nuo galimos antivyriausybinės politikos.
Niujorke įsikūrusios Korėjos bendruomenės vadovas Jonathonas Corrado sako, kad valstybinės galios didinimas buvo labai svarbus Kim Jong Uno valdžios išsilaikymo aspektas.
„Ideologinis ir žmonių elgesio spaudimas tapo raktu Kim Jong Unui kontroliuoti šalį, nepaisant to, kad jo santykiai su tarptautine bendruomene tapo vis sudėtingesni. Šiaurės Korėją kankino maisto stygius, nusilpusi ekonomika ir vilčių, kad situacija gali pagerėti bent vienoje iš šių situacijų, nebuvimas“, – sako J.Carrodas.
Jam antrina ir „NK News“ bendradarbis Peteris Wardas, kuris teigia, kad Kim Jong Unas neturi kito pasirinkimo kaip tik užkirsti kelią galimam Šiaurės Korėjos piliečių sukilimui arba šalies elito nepasitenkinimo peraugimui į grėsmę išlaikant režimą.
Nr. 3. Bandymai 2017 metais
Kai Šiaurės Korėjos žiniasklaida 2013 metais pristatė JAV žemyninės dalies atakavimo planą, daugelis stebėjosi tokia ambicija ir juokėsi, kad Pchenjano raketiniai pajėgumai neturi jokios galimybės kelti grėsmės JAV. Tačiau 2017 metais vykę režimo bandymai iš esmės pakeitė šią situaciją, kai Šiaurės Korėja pademonstravo netikėtas tarpžemyninių balistinių raketų galimybes.
Kaip rašo „NK News“, rengtos apklausos metu keli respondentai teigė, kad Šiaurės Korėjos branduolinės programos ir raketų pajėgumų mitų paneigimas yra gyvybiškai svarbus Kim Jong Unui siekiant išlaikyti valdžią.
„Mano nuomone, branduolinių ginklų ir raketų programa yra priežastis, leidžianti Šiaurės Korėjai nejausti grėsmės dėl režimo pasikeitimo“, – svarsto Briuselio Vrije universiteto Korėjos katedros vedėjas Ramonas Pacheco Pardo.
Sukanka 10 metų, kai Kim Jong Unas netikėtai perėmė vadovavimą Šiaurės Korėjai iš savo tėvo Kim Jong Ilo.
Jis taip pat sako, kad ši programa Pchenjanui leidžia apsisaugoti nuo galimybės, kad režimas gali pasikeisti dėl ginkluotos intervencijos iš išorės.
Tuo metu Jeruzalės universiteto mokslinis bendradarbis Benjaminas Katzeffas Silbersteinas teigia, kad tuomet režimo vykdyti raketų bandymai turėjo ir kitokios naudos Kim Jong Unui.
„Tam tikra prasme tai buvo esminis pokytis, kuris pagerino Šiaurės Korėjos poziciją bet kokiose būsimose tarptautinėse derybose. Tai taip pat, tikėtina, sustiprino Kim Jong Uno padėtį ir įvaizdį“, – kalba jis.
Po raketų bandymų sekė aukščiausio lygio susitikimai su JAV, Kinija ir Pietų Korėja.
Nr. 2. Susitikimai su senais priešais
Paskutiniais savo gyvenimo metais Kim Jong Ilas reguliariai lankydavosi Kinijoje, o tuo metu iš jo valdžią perėmęs sūnus Kim Jong Unas visus nustebino pasitraukdamas iš tarptautinės diplomatijos.
„NK News“ čia pateikia du pavyzdžius. Iki 2018 metų Kim Jong Unas vengė lankytis kaimyninėje Kinijoje. Tačiau stebino ne tik tai – 2013 metų spalį Šiaurės Korėjoje lankėsi Mongolijos prezidentas, tačiau nebuvo užfiksuoja, kad tuomet būtų įvykęs bendras šalies lyderių susitikimas.
Viskas keistis ėmė jau minėtas 2017 metais, kai Šiaurės Korėjos režimas pradėjo vykdyti ilgojo nuotolio raketų ir branduolinių ginklų programos bandymus. Tad 2018–2019 metais padaugėjo aukšto rango asmenų susitikimų su Kim Jong Unu. Nuo tada dabartinis režimo lyderis penkis kartu susitiko su Kinijos vadovu, taip pat su Rusijos, Vietnamo, Kubos lyderiais. O su JAV ir Pietų Korėjos prezidentais bendravo ne kartą.
Kai kurie „NK News“ rengtos apklausos analitikai sako, kad staigus Kim Jong Uno tarptautinės politinės krypties pakeitimas, kai aukštu lygiu buvo pradėta bendrauti su senais priešais – JAV ir Pietų Korėja – buvo protingiausias iki šiol jo priimtas sprendimas.
„Jis buvo pirmasis Šiaurės Korėjos lyderis, susitikęs su JAV prezidentu. O tai buvo labai svarbu tiek situacijai šalies viduje, tiek ir tarptautiniam pripažinimui“, – priminė vienas apklausos dalyvių.
Pabrėžiama, kad šie susitikimai su šalių lyderiais buvo tarsi užuomina Kinijai, kad Šiaurės Korėja gali būti savarankiška ir susirasti kitą sąjungininką, jei susiklostys tam tinkamos aplinkybės.
„Kim Jong Unas bandė parodyti, kad abipusė partnerystė su JAV yra kitas didelis Šiaurės Korėjos tikslas. Tai buvo ženklas, kad santykių su JAV normalizavimas yra būtinas Šiaurės Korėjai ir taikai visoje Azijoje“, – sako Havajų universitete dirbantis Cheehyungas Harrisonas Kimas.
Nr. 1. Atgimusi bičiulystė su Kinija
2017 metais, kai įtampa Korėjos pusiasalyje pasiekė piką, buvo sunku prisiminti, kad Kinija ir Šiaurės Korėja anksčiau buvo itin artimos sąjungininkės.
Tuo metu, kai Pchenjanas atliko režimui svarbius ginklų bandymus, jie sutapo su svarbiais įvykiais Kinijoje: branduolinis bandymas įvyko BRICS šalių aukščiausio lygio susitikimo Kinijos Siameno mieste metu, o balistinių raketų bandymai – prieš Xi Jinpingo inauguracinę kalbą.
Neatsitiktinai Pekinas kitais metais pritarė naujų sankcijų Šiaurės Korėjai įvedimui, o Kinijos žiniasklaida reiškė atvirą panieką Pchenjanui.
Tačiau praėjus mažiau nei pusmečiui Kim Jong Unas apsilankė Pekine, kur pirmą kartą istorijoje susitiko su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Vėliau sekė dar keturi susitikimai, kuriuos vainikavo 2019 metų birželį įvykęs Xi Jinpingo apsilankymas Pchenjane. Tai Šiaurės Korėjai turėjo daug naudos: turistų srautai iš Kinijos, sankcijų sušvelninimas įvairiais lygmenimis, nauji verslo, kultūros ir diplomatijos ryšiai.
Neatsitiktinai „NK News“ apklausti ekspertai teigė, kad Kim Jong Uno sprendimas atkurti glaudžius strateginius ryšius su Kinija atliko didžiausią vaidmenį jam įsitvirtinant režimo viršūnėje.
„Nors Kim Jong Unas puikiai supranta problemas, kurias Šiaurės Korėjai kelia ekonominė ir politinė priklausomybė nuo Kinijos, ir siekia apriboti šios priklausomybės padarinius. Visgi ryšių su Kinija atkūrimas buvo labai svarbus siekiant išlaikyti glaudžius santykius su pagrindine globėja, kuri gali padėti apsaugoti Pchenjano interesus“, – sako Terence‘as Roehrigas iš JAV Karinio jūrų koledžo.
Susitikimai su šalių lyderiais buvo tarsi užuomina Kinijai, kad Šiaurės Korėja gali būti savarankiška ir susirasti kitą sąjungininką.
Tuo metu Vienos universitete dirbantis Ruedigeris Frankas teigia, kad Kim Jong Unas pasirinko akivaizdų politinį partnerį: „Kinija gali suteikti Šiaurės Korėjai technologijas, kapitalą, politinę paramą ir tam tikra prasme karinę apsaugą.“
Tačiau buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Šiaurės Korėjoje Johnas Everardas sako, kad ne visi Šiaurės Korėjoje turėjo būti patenkinti ryšių su Kinija atkūrimu. Jam pritaria ir Christopheris Greenas iš Leideno universiteto.
„Šis faktas žeidžia Pchenjano vadovybę, tačiau ji taip pat žino, kad ir kokių sprendimų ir iniciatyvų imtųsi, nė viena jų nebus veiksminga, jei Kinija iš esmės nepritars Šiaurės Korėjos politiniams tikslams ir jų diplomatiškai nepridengs“, – kalba Ch.Greenas.
