„Mes ir toliau esame labai susirūpinę dėl žmogaus teisių padėties Sindziango uigūrų autonominiame regione“, – JT Žmogaus teisių tarybai sakė Nyderlandų ambasadorius prie JT Ženevoje Paulas Bekkersas.
Skelbdamas bendrą 47 šalių priimtą pareiškimą jis atkreipė dėmesį į daugybę „patikimų pranešimų“, rodančių, kad regione savavališkai buvo sulaikyta daugiau nei milijonas uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų. Pekinas šiuos pranešimus griežtai neigia.
„Yra pranešimų apie tebevykstantį plataus masto stebėjimą, uigūrų ir kitų mažumoms priklausančių asmenų diskriminaciją“, – sakė jis.
Taip pat yra pranešimų apie „uigūrų kultūros ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių griežtus suvaržymus“, pridūrė jis.
Bendrame pareiškime taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl „pranešimų apie kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį arba bausmes, priverstinę sterilizaciją, seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties, priverstinį darbą ir valdžios pareigūnų vykdomą priverstinį vaikų atskyrimą nuo tėvų“.
Pareiškimą padariusios šalys, anot jo, „kartoja mūsų raginimą Kinijai skubiai spręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus“ ir „nutraukti savavališką musulmonų uigūrų ir kitoms mažumoms priklausančių asmenų sulaikymą“.
Jos taip pat paragino Pekiną suteikti JT tyrėjams ir ekspertams „prasmingą ir nevaržomą prieigą“ ir leisti nepriklausomai vietoje stebėti esamą padėtį.
Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei Michelle Bachelet praėjusį mėnesį buvo duotas leidimas apsilankyti tolimajame Kinijos vakarų regione. Tai buvo pirmas JT žmogaus teisių vadovo apsilankymas Kinijoje per 17 metų.
Tačiau M.Bachelet sulaukė griežtos kritikos dėl to, kad prieš kelionę, kurią, kaip manoma, griežtai kontroliavo Kinijos valdžia, ir jos metu nepasisakė griežčiau prieš Kinijos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.
Antradienį paskelbtame bendrame pareiškime šalys paprašė pateikti daugiau „išsamesnių pastabų, įskaitant apribojimus, kuriuos Kinijos valdžia taikė vizito metu“.
JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė taip pat patiria vis didesnį spaudimą paskelbti ilgai atidėliotą ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Sindziange. Ekspertų teigimu, ataskaita jau kelis mėnesius yra paruošta.
M.Bachelet, kuri pirmadienį pranešė nesieksianti antros kadencijos šiame poste, pažadėjo paskelbti ataskaitą iki savo kadencijos pabaigos rugpjūčio 31 dieną.
Antradienio bendrame pareiškime reikalaujama ataskaitos „skubaus paskelbimo“, o M.Bachelet prašoma pateikti „daugiau informacijos apie terminus“.
