1. Atlapaširdis nuodytojas
Aleksejaus Navalno byla, be abejo, daro didžiulę gėdą Rusijos valstybei. Žinoma, ne pats pasikėsinimas – Kremlius nė nemirkteli prieš nuspręsdamas imtis tokių radikalių priemonių. Rusijai gėdą daro tai, kad valstybės pasamdyti žudikai „susimovė“, paliko įrodymų ir parodė akivaizdų profesionalumo trūkumą.
Gruodžio mėnesį Aleksejus Navalnas paskambino vienam iš pasikėsinime prieš jį dalyvavusių FSB pareigūnų, apsimetęs aukšto rango karininku. FSB pareigūnas, pamiršęs bet kokį atsargumą ir saugumą, išsijuosęs bandė įtikti apsimetėliui karininkui, prisipažindamas padaręs nusikaltimą ir pasidalindamas informacija, kaip nužudymas buvo planuojamas, vykdytas ir kaip jis nepavyko.
Tokiu būdu FSB pareigūnas ne tik patvirtino, kad Rusijos valstybinės tarnybos išties įvykdė išpuolį prieš A.Navalną, jo pataikavimas nepažįstamam aukšto rango karininkui taip pat parodė aklos tarnystės ir nuolankumo tradicijas, vešinčias Rusijos valstybinėse struktūrose.
2. Baisioji vakcina
COVID-19 visus metus dominavo pasaulio naujienose, kaip ir dezinformacijos sraute. Nuo 2020 metų sausio „EUvsDisinfo“ aptiko daugiau nei 700 dezinformacijos apie pandemiją atvejų, tačiau dezinformacija apie vakciną išsiskiria kaip ypač keista ir nelogiška.
Ankstyvaisiais pandemijos etapais pro-kremliška žiniasklaida pataikavo skiepų priešininkams ir sąmokslininkams, o paskui staiga apsuko savo nuomonę 180 laipsnių kampu ir ėmė visaip girti Rusijos vakciną „Sputnik V“.
Konkurentų preparatai buvo pajuokiami kaip „beždžionių vakcinos“, kol D.Britanijos-Švedijos kompanija „AstraZeneca“ nepakvietė rusų bendradarbiauti. Nuo to laiko daugiau negirdėti jokių kalbų apie beždžiones.
TAIP PAT SKAITYKITE: Rusiški skiepai neveikia: Altajaus krašte COVID-19 užsikrėtė trys vakcina „Sputnik V“ paskiepyti medikai
3. Kino kūrėjas, klastojantis klastotes
„Oskaro“ laureatas režisierius Nikita Michalkovas norėjo parodyti, kad Baltarusijoje vykusios didžiulės demonstracijos prieš Aliaksandrą Lukašenką nuotraukos buvo tik kompiuteriu sukurti vaizdai.
Taigi jo televizijos laidoje buvo parodyta keletas pačių laidos kūrėjų sumontuotų nuotraukų, pateiktų kaip įrodymai, kad ir kitos (tikros) nuotraukos yra klastotė.
4. Slapta „išgirstas“ pokalbis
Pasaulis negalėjo liautis juokęsis iš neteisėto Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos, kai jis pasidalijo nevykusiai suklastotu tariamo pokalbio tarp Vokietijos ir Lenkijos žvalgybos operatyvininkų įrašu, kuriame neva buvo aptariami režimo pokyčiai Baltarusijoje, ir kuriame pašnekovai skundėsi, kad A.Lukašenka yra „kietas“ riešutėlis.
TAIP PAT SKAITYKITE: A.Lukašenka juokina pasaulį: skelbia „įrodymus“, kaip Varšuva ir Berlynas tarėsi dėl A.Navalno
5. Drąsūs kariai... iš videožaidimo
Vladimiras Solovjovas yra vienas aktyviausių Rusijos dezinformacijos platintojų. Vienoje televizijos laidoje jis pasidalijo vaizdo įrašais, kuriuose tariamai buvo rodomi kovotojai Kalnų Karabache, bet iš tikrųjų tai buvo ištraukos iš vaizdo žaidimo „Arma3“.
Šis žaidimas, išleistas prieš 7 metus, turbūt iš tikrųjų labai populiarus Kremliuje, nes Rusijos gynybos ministerija jį dar 2018 metais panaudojo kaip neva tikrą medžiagą iš karo Sirijoje.
6. Labai paslaptingi ženklai
Vienas pro-kremliškas Armėnijos dezinformacijos šaltinis kartais pažeria tikrų tikriausių kliedesių. Pavyzdys – Lady Gagos vaizdo klipe esą randami „įrodymai“, kad iliuminatai dalyvauja Kalnų Karabacho kare.
Tokią išsamią „ženklų“ analizę mėgsta ne tik palyginti maži Armėnijos naujienų portalai, bet ir didžiausias Rusijos dienraštis „Komsomolskaja pravda“, kuris kasmet ieško „prognozių“ „The Economist“ viršelyje.
7. Dūmos melagystės
Keletas aukšto rango Rusijos parlamento – Dūmos – narių, nuo seno yra žinomi kaip patikimi dezinformacijos rengėjai ir skleidėjai, nesidrovintys informacinėje erdvėje platinti visiškų nesąmonių. Matėme ne vieną absurdo pavyzdį – tarkime, kaip Rusijos įstatymų leidėjai meluoja apie „Danijos bordelius, skirtus zoofilams“ ir „JAV puolimą prieš Rusiją naudojant klimato ginklus“.
8. Jokio „Zoom“!
Dezinformacija yra plataus užmojo perimti informacinės erdvės kontrolę dalis. Jei vien meluoti nepakanka, kitas žingsnis yra nutildyti viešojo diskurso dalyvius arba uždaryti žiniasklaidą ar net erdvę, kurioje dalijamasi informacija.
Pastarasis metodas būdas buvo pasitelktas 2020 metų lapkričio mėnesį, kai Sankt Peterburgo policija surengė reidą ir uždarė vieną kavinę dėl sanitarinių taisyklių pažeidimo. Įstaigos „Café Zoom“ savininkas yra įsitikinęs, kad valdžia iš tikrųjų norėjo nutraukti LGBT festivalį, kuris vyko internete, „Zoom“ vaizdo konferencijų platformoje.
Gėdingiausias minėtų klaidų aspektas yra tas, kad dėl jų neapgailestaujama
9. Melagienų gausa
„EUvsDisinfo“ 2020 metų lapkričio mėnesį paminėjo nelinksmą jubiliejų – į savo duomenų bazę įtraukė 10 000-ąjį atvejį. 10 000 dezinformacijos atvejų – tiek melagingų teiginių, skirtų pakenkti, aptiko interneto platybėse. 10 000 atvejų, skirtų apgauti, iškraipyti tiesą ir sukelti nepasitenkinimą.
Kol kas „EUvsDisinfo“ aptiko maždaug 700 dezinformacijos apie koronavirusą atvejų – taip buvo siekiama išgąsdinti auditoriją, pasėjant abejones nacionalinių vyriausybių, tarptautinių organizacijų ir sveikatos pareigūnų veiksmais. Dezinformacija gali būti pražūtinga.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dalis Rusijos gydytojų nenori skiepytis rusiška vakcina, dėl to sulaukia grasinimų atleidimu
Nei gėdos, nei padorumo
Šio straipsnio antraštė gali sudaryti įspūdį, kad klaidos gali būti „nepatogios“. Galėtume juoktis iš grubaus, nevikriai sudėlioto melo, kol neprisimename, kad Aliaksandras Lukašenka yra žiaurus diktatorius, pertekliniu smurtu kovojantis su taikiais protestuotojais.
Mes šypsomės, pamatę primityvius „lėlininkus“, kol nepamatome antisemitizmo ir homofobijos. Kikename iš memų apie FSB agentus, apnuodijančių Aleksejaus Navalno apatinius, kol neprisimename, kad tai buvo plataus masto, ambicingas ir kruopščiai suplanuotas pasikėsinimas, nepavykęs tik dėl A.Navalno skrydžio pilotų profesionalumo, nusprendusių atlikti avarinį nusileidimą, ir Omsko medikų, nustačiusių apsinuodijimo simptomus ir parinkusių tinkamą gydymą.
Gėdingiausias minėtų klaidų aspektas yra tas, kad dėl jų neapgailestaujama. Rusijos parlamento nariai nesigėdija kartoti senų melų, jei tiki, kad iš to gali gauti naudos. Kremliaus „žurnalistai“ nemato prasmės taisyti klaidų, nei N.Michalkovui, nei V.Solovjovui nepakako padorumo atsiprašyti, kad apgavo savo auditoriją.
Neteisėtas valstybės vadovas neteisėtai klastoja įrodymus nė kiek nedvejodamas ir tam naudoja valstybės kontroliuojamą žiniasklaidą. Rusijos valstybės atstovai išdidžiai patvirtina, kad Rusija tikrai žudo žmones, tik kartais pasikėsinimai nepavyksta.
Gėda rodo, kad egzistuoja moralė ir principai. Melas, klastotės ir absurdiškos nesąmonės yra nuožmaus puolimo prieš demokratiją dalis.
