Kalbėdamas Bankoke G.W.Bushas tvirtino, kad jo kritikos tikslas nėra sukelti priešiškas Kinijos nuotaikas olimpiados išvakarėse, ir išreiškė optimizmą dėl šios daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio valstybės ateities.
Tačiau jis ne kartą akcentavo Vašingtono „didelį susirūpinimą dėl religijų laisvės ir žmogaus teisių“ Kinijoje. „Jungtinės Valstijos tiki, kad Kinijos žmonės nusipelno tos esminės laisvės, kuri yra natūrali visų žmonių teisė, – sakė G.W.Bushas. – Amerika griežtai nepritaria politinių disidentų, žmogaus teisių gynėjų ir religinių aktyvistų sulaikymui Kinijoje“.
„Atvirai pasisakome už laisvą spaudą, susirinkimų laisvę ir darbo teises – ne tam, kad sukeltume priešiškas Kinijos lyderių nuotaikas, o todėl, kad didesnės laisvės patikėjimas jos žmonėms yra vienintelis būdas Kinijai atskleisti visą savo potencialą, – pažymėjo JAV prezidentas. – Spaudžiame dėl atvirumo ir teisingumo ne tam, kad primestume savo įsitikinimus, o tam, kad Kinijos žmonėms būtų leista išreikšti savuosius“.
Kritikai ragino G.W.Bushą dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje boikotuoti olimpiados atidarymo ceremoniją. Tačiau Kinija tvirtina, kad pasaulinės sporto šventės nereikėtų politizuoti, ir G.W.Bushas yra tai pažadėjęs.
Jungtinės Valstijos jau protestavo dėl Kinijos elgesio su tarptautiniais aktyvistais, kurie spaudžia Pekiną pasinaudoti savo įtaka Sudanui, kad būtų užbaigtas konfliktas Darfūre.
Kinija šią savaitę atšaukė vizą žiemos Olimpiados aukso medalininkui amerikiečiui Joey Cheekui, kuris kovoja už smurto Darfūre nutraukimą ir priklauso aktyvistų grupei „Team Darfur“. „Sutrikome sužinoję, kad Kinija nedavė jam vizos“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė Dana Perino.
Tačiau G.W.Bushas teisino savo sprendimą vykti į Olimpiadą ir Seule trečiadienį sakė, kad sveikins JAV sportininkus. Savo kalboje, kurios tekstą Baltieji rūmai paskelbė diena anksčiau, JAV prezidentas taip pat gyrė Kinijos ekonominį augimą ir sakė, kad ši šalis yra didžiulė rinka pasaulio eksportui.
„Kinija ir Jungtinės Valstijos turi bendrų svarbių ekonominių interesų“, – pažymėjo G.W.Bushas. Pasak jo, Kinijos ekonominis augimas taip pat paskatins joje pokyčius. „Jaunimas augantis su laisve keistis prekėmis, galiausiai pareikalaus laisvės keistis idėjomis, ypač - dėl nevaržomo interneto, – sakė prezidentas. – Pokyčiai Kinijoje ateis jos pačios sąlygomis, pagal jos pačios istoriją ir tradicijas. Vis dėlto pokyčiai ateis“. „Visi pamatys, kad tie, kurie trokšta atvirai kalbėti ir garbinti savo Dievą, nekelia grėsmės Kinijos ateičiai. Jie yra tie žmonės, kurie pavers Kiniją didžia 21-ojo amžiaus valstybe“, – pridūrė jis.
G.W.Bushas pažymėjo, kad JAV ir Kinija bendradarbiauja kitais svarbiais klausimais, tarp kurių yra ir pastangos įtikinti Šiaurės Korėją atsisakyti branduolinių ginklų. Pekinui rengiantis pademonstruoti didėjantį vaidmenį pasaulyje Olimpinėmis žaidynėmis, G.W.Bushas sakė, kad Vašingtonas taip pat spaudžia Kiniją prisiimti didesnę atsakomybę sprendžiant pasaulio problemas.
„Sakome Kinijai, kad buvimas pasaulio ekonomikos lyderiu yra susijęs su pareiga veikti atsakingai įvairiais klausimais, pradedant energetika ir baigiant aplinka ir plėtra tokiose vietose kaip Afrika“, – pabrėžė G.W.Bushas. „Galiausiai tik Kinija gali spręsti, kokio kurso laikytis. Amerika ir mūsų partneriai yra realistai, ir mes esame pasirengę bet kokiai galimybei“, – sakė prezidentas. „Esu optimistiškai nusiteikęs dėl Kinijos ateities“, – pridūrė jis.
