Balandžio pabaigoje, kai didžioji Rusijos dalis buvo uždaryta į karantiną, telefonu „Levada“ centro atlikta apklausa parodė – V.Putino darbą teigiamai vertina tik 59 proc. rusų. Tokių žemų reitingų V.Putinas kaip prezidentas dar nematė: 2000 metų birželį ir 2013-ųjų lapkritį jo darbą teigiamai vertino 61 proc. rusų.
53 proc. šalies gyventojų apie V.Putiną teigiamai atsiliepė 1999 metų rugsėjį, kai jis buvo dar mažai žinomas premjeras.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Laurynas Jonavičius 15min teigė, kad tokie V.Putino reitingai, vis dėlto, nėra labai žemi. Tačiau sumažėjusį prezidento populiarumą jis pirmiausia sieja su nepademonstruota lyderyste atsakant į pandemijos iššūkį.
„O lyderystės nebuvimas turbūt yra susijęs su nežinojimu kaip elgtis ir negalėjimu, dėl režimo ypatumų, imtis visų priemonių, kurios galbūt padėtų sustabdyti pandemiją“, – sakė L.Jonavičius.
Pasak politologo, kad Rusijoje yra įprasta, kad V.Putinas vos keliais žodžiais išspręstų problemas.
„Putinas beveik visai nusišalino nuo viruso klausimo sprendimo, visas atsakomybes išdalijo regionams, todėl normalu, kad žmonių akys nukrypsta į kitus veikėjus“, – 15min sakė VU TSPMI dėstytojas.
Rusijoje nustatyta virš 187 tūkst. užsikrėtimo atvejų ir 1 723 su COVID-19 siejamos mirtys. Pastarąsias šešias dienas per parą būdavo užfiksuojama po daugiau nei 10 tūkst. naujų atvejų.
Maskvoje, tapusioje pandemijos epicentru Rusijoje, karantinas pratęstas iki gegužės 31 dienos.
Ribota gubernatorių laisvė
Analitinės agentūros „R.Politik“ vadovė Tatjana Stanovaja naujausioje ataskaitoje rašo, kad pandemija atskleidė šią realybę: V.Putinas tampa vis labiau nutolęs nuo kasdienių vyriausybės reikalų ir mieliau perleidžia daugelio klausimų sprendimą kitiems, įskaitant gubernatorius.
Pasak L.Jonavičiaus, Rusijoje regionų gubernatoriai gali daryti „daugiau mažiau ką nori“, jeigu išlieka lojalūs Maskvai, o jų veiksmai nekenkia V.Putino režimo stabilumui, pavyzdžiui, nesukelia separatizmo ar ekonominių problemų.
„Putinas maždaug nuo 2004 metų centralizavo visą sistemą, daugiausia neformaliai, tačiau skiriami gubernatoriai turi gauti prezidento pritarimą, jie gali būti bet kada atleisti, prezidento ar jo administracijos nurodymu gali būti ribojama gubernatorių kompetencija kiek (Maskva) nori ir kada nori“, – 15min sakė politologas.
Pasak L.Jonavičiaus, per pandemiją gubernatoriai gavo didesnę laisvę kovoti su virusu.
„Bet nežinau, ar jie tuo labai džiaugiasi, nes turbūt irgi ne visi gerai žino, kaip tai daryti. Gal kažkas laisve pasinaudos ir imsis veiksmų, tačiau tai nereiškia, kad didėja galimybės savarankiškai priimti platesnio masto ir, svarbiausia, politinius sprendimus. Maskvos požiūriu tai yra tabu.
Ir Kremlius labai griežtai kontroliuos, kad didesnė laisvė sprendžiant sveikatos klausimus nevirstų į didesnę laisvę didinant savo įtaką“, – sakė politologas.
T.Stanovaja rašo, kad nors valdant V.Putinui Rusijos elitas gali atrodyti visiškai konsoliduotas, o tokį įspūdį tik sustiprina bandymas iš naujo nustatyti prezidento kadencijų skaitiklį, realybė yra kitokia.
„Konkuruojančios grupės kaunasi ne tik dėl įtakos ar nuosavybės, bet ir ideologijos. Tai Putinui sukelia dar rimtesnę problemą, kadangi garsiausio ir aktyviausio elito segmento pažiūros yra gerokai radikalesnės nei jo paties.
Elito susiskaldymas yra toks, kad nėra beveik jokio sutarimo svarbiausiais klausimais. Kiekvienas žaidėjas veikia pagal savo korporacinę ir politinę darbotvarkę, o vis didesnis Putino atsitraukimas nuo kasdienio sprendimų priėmimo reiškia, kad jiems yra daugiau laisvės manevruoti“, – rašo T.Stanovaja naujausioje ataskaitoje.
„Didžiausias šokas“
Balandžio 22 dieną Rusijoje turėjo vykti referendumas dėl konstitucijos pataisų, kurios leistų V.Putinui ir toliau likti prezidento poste. Šiuo metu Rusijos konstitucija neleidžia prezidentui eiti pareigas daugiau nei dvi kadencijas iš eilės, vadinasi, 2024 metais V.Putinui tektų pasitraukti.
T.Stanovaja rašo, esą V.Putinas siekė sukurti naują politinį režimą, kuris būtų konservatyvesnis, labiau ideologinis ir labiau nukreiptas prieš Vakarus.
Pasak analitikės, planus rekonfigūruoti Rusijos politinę sistemą apsunkino koronaviruso sukeltas naftos kainų kritimas. Referendumas, skirtas „pritarti“ konstitucijos pataisom, buvo nukeltas, kol Kremlius bando susidoroti ir su virusu, ir su ekonomine krize.
„Šie du iššūkiai yra didžiausias šokas Putino režimui su kokiu jis yra susidūręs ir greičiausiai padidins visuomenės nepasitenkinimą“, – naujausioje ataskaitoje rašo T.Stanovaja.
L.Jonavičius sakė, kad ši force majeure situacija rodo, jog „sistema veikia ne visai gerai“, tačiau režimo stabilumas priklausys nuo pasekmių ilguoju laikotarpiu, to, kaip ši pandemija atsilieps ekonomikai.
„Visas pasaulis yra panašioje situacijoje. Putinas iš esmė nėra kažkuo labai išskirtinis. Visur problemos panašios, visi vadovai turi su jomis dorotis, todėl kalbėti apie egzistencinę grėsmę režimui šiuo metu tikrai nedrįsčiau“, – 15min sakė L.Jonavičius.
Egzistencinės grėsmės V.Putino režimui nemato ir „The Wall Street Journal“ biuro Maskvoje vadovas Nathanas Hodge'as. Jis CNN rašo, kad „Rusijos prezidentas džiaugiasi teigiamu nušvietimu valstybinėje televizijoje, kuri rodo jį kaip šalto proto ir kompetetingą lyderį atsakant į krizę“.
Rusų politologė Natalija Šavšukova interviu ukrainiečių naujienų agentūrai „UNIAN“ teigė, kad V.Putinas „prarado“ Maskvą, Sankt Peterburgą ir kelis kitus didelius miestus. O opozicija esą skverbiasi į tolimesnius regionus.
N.Šavšukova sakė, kad Rusijoje jau plečiamos policijos, Nacionalinės gvardijos ir saugumo tarnybų galios.
„Visa tai – pasiruošimas masiniams protestams. Patirtis, kurią jie įgavo su QR kodais per protrūkį Maskvoje, Maskvos regione ir kitose vietovėse, žinoma, bus jiems naudinga“, – politologė sakė „UNIAN“.
