2016-ųjų rudenį, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki D.Trumpo pergalės prezidento rinkimuose, Ch.Steele'as buvo prikaustęs visą JAV federalinio tyrimų biuro (FTB) dėmesį.
Buvęs britų šnipas kelis mėnesius įnirtingai dirbo siekdamas įspėti amerikiečius apie, jo manymu, itin problemiškus D.Trumpo ryšius su Rusija. Ch.Steele'ui jo iš šaltinių Maskvoje gauta informacija apie Kremliaus planus atrodė tokia baisi, kad kolegoms jis pareiškė, jog „sėdi ant branduolinio ginklo“.
Tą rudenį britas keliavo į Romą, kur neskelbiamoje vietoje kelias valandas pasakojo keturiems JAV pareigūnams apie tai, ką išsiaiškino.
O Ch.Steele'as esą nustatė tai, kad Rusija turi D.Trumpą, jo verslą ir privatų gyvenimą kompromituojančių duomenų, kuriuos gali panaudoti kaip šantažą.
Be to, Kremlius įsakius Vladimirui Putinui neva vykdo specialią operaciją, kurios tikslas – atvesti D.Trumpą į Baltuosius rūmus.
Herojus ar samdinys?
FTB tyrėjai Ch.Steele'ą laikė kolega – geru ir patikimu Rusijos ekspertu, kuris Teisingumo departamentui jau buvo pagelbėjęs ankstesniuose tyrimuose.
Tad turbūt nenuostabu, kad tą 2016-ųjų rudens dieną Romoje JAV agentai drąsiai atskleidė, kad patys rado ryšių tarp D.Trumpo komandos ir Rusijos. „The Washington Post“ šaltinių teigimu, Ch.Steele'ui buvo pasiūlyta už pinigus vėliau jau po JAV prezidento rinkimų, toliau kaupti informaciją.
Į „Fusion GPS“ su prašymu surasti „purvo“ apie D.Trumpą ir jo kampaniją kreipėsi milijardieriaus varžovė Hillary Clinton bei Demokratų partija.
Tiesa, šiuo atveju svarbu tai, kad Ch.Steele'as – ne FTB agentas. Jis – net ne amerikietis. Jis prieš septynerius metus buvo palikęs tarnybą Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnyboje MI6 ir 2016 metais jau dirbo pagal privačios tyrimų kompanijos „Fusion GPS“ užsakymą.
Į „Fusion GPS“ su prašymu surasti „purvo“ apie D.Trumpą ir jo kampaniją kreipėsi milijardieriaus varžovė Hillary Clinton bei Demokratų partija.
Todėl Ch.Steele'o susitikimas su JAV agentais Romoje tik paliudijo, koks neįprastas ir komplikuotas buvo bei išlieka šio brito vaidmuo specialiajam prokurorui Robertui Muelleriui tęsiant tyrimą dėl galimų D.Trumpo kampanijos ir Kremliaus ryšių.
Tie, kurie tiki Ch.Steele'u, vadina jį tikru didvyriu, kuris rizikuodamas asmenine reputacija bandė įspėti Vašingtoną apie precedento neturintį Maskvos kišimąsi į rinkimų kampaniją Amerikoje.
Tie, kurie juo netiki, tvirtina, kad britas yra tiesiog samdinys, už pinigus vadovaujantis politiniams išpuoliams prieš D.Trumpą.
Kaip rašo „The Washington Post“, ir pačiam Ch.Steele'ui sunkiai sekėsi suderinti dvigubus įsipareigojimus – jo paslaugų užsakovams, kurie mokėjo jam pinigus, ir pareigai užtikus priešo kėslus apie juos informuoti.
Antai buvęs Jungtinės Karalystės diplomatas seras Andrew Woodas teigia pats paraginęs savo bičiulį Ch.Steele'ą kreiptis į JAV pareigūnus.
„Reikia tai pasakyti tinkamiems žmonėms, – britui tvirtino pasakęs A.Woodas. – Aš laikiausi nuomonės, kad jis neturi pasirinkimo. Kad jis neturi garbingo pasirinkimo.“
Tačiau respublikonas senatorius, ilgametis JAV Senato teisėtvarkos komiteto narys Lindsey Grahamas turi kontrargumentą: „Tu gali būti FTB informatorius. Gali būti politinis operatyvininkas. Bet negali būti ir tuo, ir tuo, ypač vienu metu.“
Dabar daug diskusijų kelia ir Ch.Steele'o sprendimas perduoti FTB ne tik savo surinktą medžiagą, bet ir atskirą seno H.Clinton draugo parengtą pranešimą apie neva įtartinus D.Trumpo veiksmus.
Jautė nerimą dėl Rusijos veiksmų
Ch.Steele'as savąjį dosjė parengė jau daugiau nei prieš metus, tačiau iki šiol nėra aišku, ar JAV pareigūnai nustatė, kad šio brito teiginiai apie D.Trumpo sąsajas su Kremliumi atitinka tikrovę. Pats JAV prezidentas neigia, kad yra kaip nors susijęs su Rusija.
Tiesa, JAV žvalgybos tarnybos jau yra paskelbusios, kad Kremlius vykdė įmantrią operaciją, kurios tikslas buvo padėti D.Trumpui nugalėti H.Clinton.
Pats Ch.Steele'as viešai beveik nekalba, bet jo draugai ir buvę kolegos „The Washington Post“ teigė, kad britą liūdina jam metami kaltinimai, ypač dviejų JAV senatorių pasisakymai, esą jis meluoja dėl savo kontaktų su žiniasklaidos priemonėmis.
Senatorių teiginius kai kurie britų parlamentarai ir ilgamečiai žvalgybininkai įvertino kaip įžeidimą JAV bei Jungtinės Karalystės specialiajai partnerystei.
Be to, praėjusią savaitę Atstovų Rūmų respublikonai paviešino memorandumą, kuriame teigiama, kad Teisingumo departamentas nepagrįstai rėmėsi Ch.Steele'o dosjė nurodydamas stebėti buvusį D.Trumpo patarėją Carterį Page'ą.
Taip pat – kad Teisingumo departamentas aplikacijoje dėl C.Page'o sekimo „tinkamai nenurodė“, jog Ch.Steele'as dirbo pagal Demokratų partijos užsakymą.
Demokratai įstatymų leidėjai tokius teiginius atmeta – jie teigia, kad respublikonų memorandume išpučiama Ch.Steele'o pateiktos informacijos reikšmė. Be to, žvalgybos pareigūnai tvirtina, kad teismui buvo nurodyta, jog dalis medžiagos buvo gauta remiantis politinės partijos pasamdyto tyrėjo duomenimis.
D.Trumpas, kaip visada ištikimas savo stiliui, jau paskubėjo „Twitter“ pareikšti, esą vien Ch.Steele'o vaidmuo tyrime reiškia, kad tyrimas neobjektyvus ir nė nereikalingas: „Šis memorandumas visiškai išteisina Trumpą. Bet raganų medžioklė tęsiasi.“
Tiesa, žmonės, pažįstantys Ch.Steele'ą, apie kažkokią medžioklę nekalba. Anot jų, britui ėmė kelti vis daugiau nerimo galimybė, kad JAV prezidentu bus išrinktas asmuo, kuriam, jo manymu, gali daryti įtaką Maskva.
Esą būtent toks nerimas paskatino jį kreiptis į FTB ir susitikti su kelių žiniasklaidos priemonių, tarp jų – dienraščių „The Guardian“ ir „The Washington Post“, žurnalistais.
Tyrė korupciją FIFA
Rusija Ch.Steele'as domėjosi nuo seno – Kembridžo universitete MI6 užverbuotas jaunas vyras šioje šnipų tarnyboje praleido du dešimtmečius, o per šį laiką spėjo padirbti Maskvoje, kur tikrąją jo misiją dengė pareigos Jungtinės Karalystės ambasadoje.
Grįžęs į Londoną, Ch.Steele'as savo viršininkams rengdavo pranešimus apie aukštus Rusijos vyriausybės pareigūnus ir buvo vienas tyrimo dėl Aleksandro Litvinenkos nužudymo Londone 2006 metais vadovų.
Vis dėlto 2009-aisiais jis nusprendė nutraukti karjerą valstybės tarnyboje ir pasuko į privatų sektorių – Londone įsteigė konsultacijų kompaniją „Orbis Business Intelligence“. Įsukti verslą Ch.Steele'ui, žinoma, padėjo pažinčių žvalgybos srityje tinklas, taip pat gera jo reputacija.
Viena pirmųjų privačių bylų, su kuria dirbo Christopheris Steele'as ir jo partneris, kitas buvęs žvalgybininkas Christopheris Burrowsas, buvo FTB tyrimas dėl korupcijos FIFA – tarptautinėje futbolo federacijoje.
Į Ch.Steele'ą – dabar jau kaip į žvalgybos ekspertą – pagalbos kreipdavosi buvęs jo bosas, MI6 1999-2004 metais vadovavęs Richardas Dearlove'as. Pastarojo teigimu, komercinis sektorius, norėdamas duomenų apie Rusiją, kreipdavosi vien tik į Ch.Steele'ą, kurio reputacija buvo „nuostabi“.
Viena pirmųjų privačių bylų, su kuria dirbo britas ir jo partneris, kitas buvęs žvalgybininkas Christopheris Burrowsas, buvo FTB tyrimas dėl korupcijos FIFA – tarptautinėje futbolo federacijoje.
Ch.Steele'as tuo metu buvo pasamdytas Anglijos futbolo asociacijos ir savo surinktais duomenimis pasidalijo su JAV teisingumo departamentu. Amerikiečiai galiausiai pateikė kaltinimus 14-ai FIFA pareigūnų sukčiavimu ir pinigų plovimu.
Greitai eksžvalgybininkų duetas pritraukė nemažą klientų grupę – „Orbis“ paslaugų prašė ir tarptautinės korporacijos, ir pavieniai turtuoliai. Tarp jų buvo ir Rusijos piliečių.
Tuo pat metu Ch.Steele'as toliau teikė JAV vyriausybei informaciją, surinktą privačių užsakovų prašymu – pavyzdžiui, apie Rusiją ir Ukrainą.
Buvusi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland tai patvirtino CBS laidoje „Face the Nation“: „Jis savo duomenis mums siūlė už dyką – kad mes irgi galėtume gauti iš jų naudos.“
Informacija pašiaušė plaukus
2016 metų birželį į Ch.Steele'ą kreipėsi Glennas Simpsonas, buvęs „The Wall Street Journal“ reporteris ir vienas „Fusion GPS“ įkūrėjų. Vyrus dar 2009-aisiais supažindino bendras pažįstamas, kuris žinojo, kad abu jie labai domisi organizuotu nusikalstamumu Rusijoje.
G.Simpsonas britui pateikė intriguojantį pasiūlymą: ar jo kompanija nenorėtų padėti ištirti galimų D.Trumpo sąsajų su Rusija?
„Fusion GPS“ D.Trumpo biografiją nagrinėjo jau kelis mėnesius. Pirmiausia – pagal konservatorių finansuojamo portalo „The Washington Free Beacon“, o tuomet – pagal Demokratų nacionalinio komiteto ir H.Clinton kampanijos užsakymą.
Tiesa, G.Simpsono kompanija tiesiog knisosi po viešai prieinamus dokumentus ir žiniasklaidos pranešimus – iš viso pasaulio. O Ch.Steele'as galėjo pagelbėti per daug metų Rusijoje užmegztu šaltinių tinklu.
Šaltiniai Rusijoje teigė, kad Kremlius turi vaizdinių įrodymų, jog D.Trumpas Maskvoje linksminosi su prostitutėmis.
Bendradarbiauti sutikęs britas veiksmų ėmėsi greitai – jis pats ar per tarpininkus susisiekė su šaltiniais Rusijoje, tarp kurių, pavyzdžiui, buvo „artimas Trumpo patikėtinis“, „aukštas Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas“, „buvęs įtakingas Rusijos žvalgybos pareigūnas“.
Jau po kelių savaičių Ch.Steele'as draugams atskleidė, kad jo surinkta informacija jam „pašiaušė plaukus“.
Šaltiniai Rusijoje teigė, kad Kremlius turi vaizdinių įrodymų, jog D.Trumpas Maskvoje linksminosi su prostitutėmis. Taip pat – kad D.Trumpą rusai domino galimybėmis plėtoti verslą šioje šalyje.
Ch.Steele'as pirmąjį iš 17 savo memorandumų, kurie kartu ir sudarė vadinamąją dosjė, surašė 2016 metų birželio pabaigoje. Viršuje jis parašė: „JAV PREZIDENTO RINKIMAI: RESPUBLIKONŲ KANDIDATO DONALDO TRUMPO VEIKLA RUSIJOJE IR KOMPROMITUOJANTYS RYŠIAI SU KREMLIUMI.“
Britas vėliau teigė buvęs toks įsitempęs dėl skandalingos informacijos, kad ją užsakovams JAV pasiuntė per komercinį kurjerį, o ne internetu.
Be to, netrukus Ch.Steele'as priėmė kitą svarbų sprendimą: kreiptis į JAV teisėsaugos pareigūnus. Jis susisiekė su Romoje dirbančiu FTB agentu, su kuriuo bendradarbiavo tiriant korupciją FIFA, ir paprašė jo atvykti į Londoną.
Duomenis vertino kaip solidžius
Ch.Steele'as apie apsisprendimą susitikti su FTB pareigūnu ar pareigūnais pranešė ir G.Simpsonui – esą jis jautė pareigą taip pasielgti.
„Aš esu buvęs žvalgybos pareigūnas, o mes (Jungtinė Karalystė, – red.) – artimiausi jūsų (JAV, – red.), – taip, anot G.Simpsono, kuris vėliau liudijo JAV Atstovų Rūmų žvalgybos komitete, kalbėjo Ch.Steele'as. – Žinai, aš jaučiuosi įsipareigojęs profesionalumo prasme. Jei yra reikalų su nacionaliniu saugumu, turiu apie juos pranešti.“
Pasak G.Simpsono, jis neabejojo Ch.Steele'o gebėjimu įvertinti situaciją: „Jis – šnipas. Aš – buvęs žurnalistas.“
2016-ųjų liepos 5 dieną iš Romos atvykęs FTB agentas susitiko su Ch.Steele'u ir Ch.Burrowsu „Orbis“ biure Londone. Tą patį mėnesį Ch.Steele'as susisiekė su kontaktu JAV valstybės departamente – tiesa, V.Nuland teigė, kad departamentas nutarė nesikišti ir leisti su britu bendrauti vien FTB.
D.Trumpas, kuris per kampaniją vis negailėdavo gerų žodžių apie V.Putiną, viešai paragino Rusiją pavogti ir paviešinti porciją H.Clinton laiškų.
Baigiantis tai pačiai liepai, Ch.Steele'as draugams pasakė, kad buvo sukrėstas, kai „WikiLeaks“ paskelbė tūkstančius iš Demokratų nacionalinio komiteto serverių pavogtų elektroninių laiškų. JAV teisėsauga vėliau teigė, kad pasidarbavo Rusijos programišiai.
Tuomet D.Trumpas, kuris per kampaniją vis negailėdavo gerų žodžių apie V.Putiną, viešai paragino Rusiją pavogti ir paviešinti porciją H.Clinton laiškų.
Anot „The Washington Post“ šaltinių, Ch.Steele'as, kuris pagal kitą užsakymą tyrė Kremliaus pastangas kištis į rinkimus ir Europoje, pradėjo baimintis, esą amerikiečiai rimtai nevertina Maskvos veiksmų.
Rudens pradžioje Ch.Steele'as ir Ch.Burrowsas patarimų kreipėsi į buvusį bosą MI6 – R.Dearlove'ą. Kaip elgtis su informacija? Ką daryti?
R.Dearlove'as „The Washington Post“ teigė „Orbis“ atstovams pataręs susisiekti su aukštu Jungtinės Karalystės vyriausybės pareigūnu – kad šis perduotų duomenis FTB. Tiesa, R.Dearlove'as nežinojo, kad Ch.Steele'as jau buvo kreipęsi į JAV teisėsaugą.
Bet Ch.Steele'as netrukus susisiekė su buvusiu britų ambasadoriumi Maskvoje Andrew Woodu. Abu jie, palikę valstybės tarnybą, susibičiuliavo.
Aptarę Ch.Steele'o surinktą informaciją, vyrai padarė išvadą, kad brito šaltiniai Rusijoje kalba rizikuodami savo saugumu, galbūt ne gyvybėmis, todėl neturi jokių motyvų meluoti bendraudami su nedidele žvalgybine kompanija.
„Reikia praeiti intelektinį apsisprendimo, ar informacija melaginga, ar ne, procesą. Jis kalbėjo kaip žmogus, kuris tiki, kad tai, ką jis sako, yra solidūs duomenys“, – prisiminė A.Woodas.
FTB atskirame tyrime atrado panašių ryšių
Netrukus Ch.Steele'as kreipėsi ir į žiniasklaidos priemones. 2016-ųjų rugsėjo pabaigoje jis apsilankė „The Washington Post“ redakcijoje, kur, susėdęs su redaktoriais, vis neramiai žvilgčiojo į didžiulius redakcijos plotus: „Ar jūs neturite kambario be stiklo sienų?“
Tą rugsėjo dieną britas, kurį į redakciją atlydėjo G.Simpsonas, apie savo darbą kalbėjo beveik dvi valandas. Tiesa, „The Washington Post“ žurnalistai tada negalėjo nepriklausomai patikrinti Ch.Steele'o teiginių ir jokių publikacijų apie D.Trumpo ryšius su Rusija nepaskelbė.
Vis dėlto buvęs žvalgybininkas maždaug tuo pat metu susitiko ir su „The New York Times“, „The New Yorker“ bei „Yahoo News“ atstovais. O čia – bent jau kaip aiškėja dabar – prasidėjo problemos.
Antradienį paviešintame dviejų JAV senatorių respublikonų kreipimesi rašoma, kad FTB pareigūnai nežinojo, jog Ch.Steele'as bendravo su „Yahoo News“. Esą tai reiškia, kad britas melavo JAV teisėsaugai apie kontaktus su žiniasklaida.
Antradienį paviešintame dviejų JAV senatorių respublikonų kreipimesi rašoma, kad FTB pareigūnai nežinojo, jog Ch.Steele'as bendravo su „Yahoo News“. Esą tai reiškia, kad britas melavo JAV teisėsaugai apie kontaktus su žiniasklaida.
Be to, maždaug tuo pat metu Ch.Steele'as bendravo su tuomečiu JAV generalinio prokuroro asistentu Bruce'u Ohru, su kuriuo kartu dirbo korupcijos FIFA byloje. Buvęs britų šnipas pasakė B.Ohrui, kad „desperatiškai ir aistringai“ nori, jog D.Trumpas nebūtų išrinktas prezidentu.
Bent jau taip skelbia abu respublikonai senatoriai. Tuo metu B.Ohro žmona, Rusijos ekspertė, dirbo tyrėja kompanijoje „Fusion GPS“. Respublikonų memorandume rašoma, kad Ch.Steele'o komentarai B.Ohrui yra aiškus jo šališkumo įrodymas.
Vis dėlto Ch.Steele'o draugai „The Washington Post“ teigė, esą britas taip kalbėjo ne todėl, kad būtų šališkas – suprask, jis buvo labai susirūpinęs dėl neva atkapstytų D.Trumpo ir jo aplinkos ryšių su Kremliumi.
Be to, kai netrukus Ch.Steele'as Romoje susitiko su keturiais FTB pareigūnais, jis suprato, kad biuras pats yra surinkęs informacijos, kuri sutapo su jo gautais duomenimis.
Anot G.Simpsono, FTB ypač domino jaunas D.Trumpo kampanijos narys George'as Papadopoulos, kurio Ch.Steele'as savo pranešimuose neminėjo.
„Iš esmės jis man pasakė, kad FTB irgi turi žvalgybinių duomenų apie šį reikalą. Kaip aš suprantu, FTB būtent tuo metu patikėjo, kad Chriso informacija gali būti patikima, nes panašių išvadų nepriklausomai buvo padaręs pats biuras“, – pernai rugpjūtį Senate pareiškė G.Simpsonas.
Kelios savaitės po susitikimo Romoje JAV teisingumo departamentas inkorporavo dalį Ch.Steele'o surinktos medžiagos į savo slaptą prašymą gauti leidimą sekti C.Page'ą.
Ch.Steele'o draugų teigimu, po pokalbio su FTB agentais Romoje brito nuotaika pagerėjo, tačiau netrukus vėl subjuro.
Mat vos jam grįžus į Londoną „WikiLeaks“ pradėjo skelbti privačius H.Clinton kampanijos vadovo Johno Podestos elektroninius laiškus. Jie į viešumą pamažu buvo leidžiami iki pat rinkimų dienos 2016 metų lapkritį.
Britas ir toliau bendravo su FTB. Keistasi skambučiais, elektroniniais laiškais, pokalbiais „Skype“ – visa tai pateko į vidinius biuro įrašus, kuriuos peržiūrėjo Kongreso tyrėjai.
Medžiagą pakišo Clintonų bičiuliai?
2016-ųjų spalį Ch.Steele'as pasidalino su FTB dar vienu pranešimu apie D.Trumpą ir Rusiją, kurį gavo iš Valstybės departamento darbuotojo. Dokumentą parašė laisvai samdomas žurnalistas Cody Sheareris – neblogas Billo ir Hillary Clintonų bičiulis.
Respublikonų tyrėjai Kongrese dabar vis garsiau kalba, kad paties Ch.Steele'o požiūrį suformavo H.Clinton sąjungininkai. Be to, įmanoma, kad Rusija specialiai pakišo britui neteisingą informaciją.
Pranešimą C.Sheareris perdavė Clintonų patikėtiniui Sidney Blumenthaliui, o šis savo ruožtu dokumentą perleido tuo metu Valstybės departamente dirbusiam Jonathanui Wineriui.
Dokumente skelbta, kad šaltinis Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje (FSB) teigė, jog D.Trumpas susijęs su įtakingais rusais ir kad FSB turi asmeniškai milijardierių kompromituojančių duomenų.
Ch.Steele'as, perduodamas FTB šį dokumentą, pabrėžė negalintis laiduoti už jo tikslumą, tačiau pridūrė, kad informacija panaši į jo surinktus duomenis.
Galbūt, bet respublikonų tyrėjai Kongrese dabar vis garsiau kalba, kad paties Ch.Steele'o požiūrį suformavo H.Clinton sąjungininkai. Be to, įmanoma, kad Rusija specialiai pakišo britui neteisingą informaciją.
„Faktas, kad Clinton aplinka teikė Ch.Steele'ui duomenis, kelia papildomų klausimų dėl jo patikimumo“, – pirmadienį paviešintame laiške Teisingumo departamentui rašė respublikonas senatorius Charlesas Grassley.
Rinkimų diena nenumaldomai artėjo, o Ch.Steele'as jautėsi vis neramiau – jis buvo įsitikinęs, kad žiniasklaida neskiria pakankamai dėmesio Rusijos kišimuisi į kampaniją, ir spalį antrą kartą apsilankė „The Washington Post“ redakcijoje.
Visuomenė tuo metu nė nenutuokė, kad D.Trumpo aplinka yra atsidūrusi FTB taikiklyje. Ch.Steele'as lyg ir suvokė kodėl: biuro pareigūnai jam daug kartų sakė, kad yra ypač atsargūs ir nenori imtis veiksmų, kurie galėtų būti palaikyti kišimusi į kampaniją.
Bet spalio 28-ąją britas buvo tiesiog priblokštas, kai tuometis FTB direktorius Jamesas Comey paskelbė atnaujinantis tyrimą dėl H.Clinton naudojimosi privačia elektroninio pašto dėžute darbo reikalams tuo metu, kai ji ėjo valstybės sekretorės pareigas.
Negana to, po trijų dienų „The New York Times“ pranešė, esą FTB pareigūnai nerado įrodymų, kad D.Trumpo kampanija kaip nors susijusi su Rusija. Ch.Steele'as ir G.Simpsonas buvo priblokšti.
„Chrisas baiminosi, kad FTB vyksta kažkas, ko mes nesuprantame, kad galbūt rengiamos politinės manipuliacijos, bandoma daryti neteisėtą įtaką rinkimams.
Mums kėlė didelį nerimą galimybė, kad informacija, kurią surinkome apie Rusijos kišimąsi į rinkimus, liks nuslėpta“, – Kongrese vėliau teigė G.Simpsonas.
Paviešinus tapatybę slėpėsi
Pasak G.Simpsono, būtent tada jis kartu su Ch.Steele'u nusprendė, kad „būtų sąžininga, jei pasaulis sužinotų, jog FTB vykdo tyrimus abiejų kandidatų atžvilgiu“.
2016-ųjų spalio 31 dieną „Mother Jones“ paskelbė publikaciją, pavadintą „Buvęs šnipas suteikė FTB informacijos apie tariamas Rusijos pastangas palaikyti ryšius su Donaldu Trumpu“.
Kaip vėliau teigė rašinio autorius Davidas Cornas, Ch.Steele'o pavardės tekste nebuvo, tačiau remtasi būtent brito surinktais duomenimis.
Toks žingsnis Ch.Steele'ui kainavo – bent jau remiantis respublikonų memorandumu. Esą FTB iškart nutraukė visus santykius su buvusiu britu žvalgybininku.
Tiesa, pastarojo versija kitokia – jis teigia, kad derėjosi dėl darbo su FTB pasibaigus jo sutarčiai su „Fusion GPS“, bet pats nutraukė derybas. Jis jautė pyktį dėl to, kad FTB taip ir nekompensavo jo išlaidų kelionei į Romą, kur vyko pokalbis su biuro agentais.
Tuomet D.Trumpas laimėjo rinkimus. Kas dabar? Ch.Steele'as jau buvo pasakęs FTB agentams, kad savo surinktą informaciją perduos britų pareigūnams, o su buvusiu Jungtinės Karalystės ambasadoriumi Maskvoje A.Woodu taip pat susitarė duomenis perduoti ir JAV respublikonams, nepasitikintiems nei D.Trumpu, nei Rusija.
Anot A.Woodo, jis susisiekė su Davidu Krameriu, Rusijos ekspertu, artimu senatoriui Johnui McCainui. Netrukus, per gruodį Kanadoje vykusį saugumo forumą, buvęs diplomatas susitiko su pačiu senatoriumi ir jam nupasakojo Ch.Steele'o dosjė.
„Pasakiau jam, kad yra dokumentas, kuris atrodo patikimas. McCainas buvo akivaizdžiai sukrėstas ir padėkojo už susitikimą“, – prisiminė A.Woodas.
Londono Hitrou oro uoste susitiko D.Krameris ir Ch.Steele'as. Viskas vyko tarsi filme: amerikiečiui britas pasakė ieškoti vyro, vilkinčio mėlyną lietpaltį ir po ranka turinčio laikraščio „Financial Times“ numerį.
Dar po 10 dienų Londono Hitrou oro uoste susitiko jau D.Krameris ir Ch.Steele'as. Viskas vyko tarsi filme: amerikiečiui britas pasakė ieškoti vyro, vilkinčio mėlyną lietpaltį ir po ranka turinčio laikraščio „Financial Times“ numerį.
Ch.Steele'o namuose jiedu peržiūrėjo duomenis apie galimus D.Trumpo ir Rusijos ryšius, o galiausiai dosjė atsidūrė J.McCaino rankose. Senatorius informaciją gruodžio 9 dieną perdavė FTB direktoriui J.Comey.
Priartėjus D.Trumpo inauguracijai, J.Comey informavo išrinktąjį prezidentą apie gautą dokumentą, o netrukus Ch.Steele'o dosjė paviešino tinklalapis „BuzzFeed“. Dar po kelių dienų „The Wall Street Journal“ paviešino dosjė autoriaus tapatybę.
Ch.Steele'as buvo privestas slėptis – Londoną jis su šeima paliko šešioms savaitėms. Tiesa, pernai kovą pasirodė viešai ir prie savo biuro durų padėkojo savo rėmėjams, pridūręs, kad daugiau jokių komentarų neteiks.
Bent jau žiniasklaidai – rugsėjį britas dvi dienas už uždarų durų bendravo su JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio, tiriančio galimą Rusijos susimokymą su D.Trumpo aplinka, komanda.
