Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Didysis septynetas Rusijos smūgį Ukrainos prekybos centrui smerkia kaip karo nusikaltimą

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pasmerkė kaip „karo nusikaltimą“ Rusijos pirmadienį surengtą mažiausiai 18 žmonių gyvybių pareikalavusį raketos smūgį vidurio Ukrainoje, kurio taikiniu tapo gausiai lankomas parduotuvių centras.
Smogta prekybos centrui Kremenčuke
Smogta prekybos centrui Kremenčuke / Kadras iš Volodymyro Zelenskio „Telegram“ vaizdo įrašo

Vokietijoje susitikę lyderiai pažadėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti su šiuo incidentu Kremenčuko mieste susiję asmenys bus patraukti atsakomybėn.

„Beatodairiškos atakos prieš nekaltus civilius yra karo nusikaltimas“, – sakoma pranešime, kuriuo taip pat smerkiama ši „pasibjaurėtina ataka“.

Ukraina kaltino Rusiją, kad ši sąmoningai taikėsi į civilius, nes prekybos centrui buvo smogta tokiu metu, kai jame susirenka daugiausiai žmonių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per platformą „Telegram“ pirmadienį vakare paskelbtame vaizdo pranešime šį incidentą vadino „vienu begėdiškiausių teroro aktų per Europos istoriją“.

„Taikus miestas, eilinis prekybos centras, viduje – moterys, vaikai, eiliniai civiliai“, – kalbėjo V.Zelenskis, anksčiau pasidalijęs vaizdo įrašu, kuriame matyti liepsnojantis prekybos centras ir prie jo susirinkę dešimtys gelbėtojų bei ugniagesių automobilis.

Poltavos srities, kurioje yra Kremenčukas, administracijos vadovas Dmytro Luninas antradienį sakė, kad per šią ataką žuvo mažiausiai 18 žmonių.

Dar 59 žmonės buvo sužeisti, sakė gelbėjimo tarnybos vadovas Serhijus Krukas.

„Visos atsako grupės dirba intensyviu režimu, – pridūrė S. Krukas. – Darbas vyksta apskritą parą.“

Per kitą pirmadienį surengtą ataką Rusijos raketos užmušė mažiausiai aštuonis civilius, išėjusius parsinešti vandens rytiniame Lysyčansko mieste, sakė rytinės Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Lysyčanskas yra tapęs vienu pagrindinių taikinių per Rusijos pajėgų intensyvų puolimą Ukrainos rytuose, kai Kyjivo pajėgos atsitraukė iš šalia esančio Sjevjerodonecko miesto.

„Mūsų gynėjai gina pozicijas, bet rusai miestą verčia griuvėsiais... Infrastruktūra visiškai sunaikinta“, – savo „Telegram“ žinutėje rašo S.Haidajus.

Nesugebėjusios užimti Kyjivo tuojau po invazijos pradžios vasario pabaigoje Rusijos pajėgos sutelkė pastangas užimti dideles teritorijas Rytų Ukrainoje ir pamažu stumiasi į priekį.

Per kitą smūgį Charkivo mieste šalies šiaurės rytuose žuvo keturi žmonės, dar 19, įskaitant keturis vaikus, buvo sužeisti, nurodė pareigūnai.

„Žiaurumas, barbariškumas“

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, kalbėdamas per G-7 viršūnių susitikimą Bavarijos Alpėse, sakė, jog ataka Kremenčuke demonstruoja V. Putino „žiaurumo ir barbariškumo gelmes“.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas savo ruožtu pareiškė, kad pasaulis buvo „pašiurpintas“ šio incidento, o Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso biuras taip pat pasmerkė „visiškai apgailėtiną“ smūgį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas irgi smerkė „pasišlykštėtiną“ ataką.

Diplomatai nurodė, kad Ukraina paprašė antradienį surengti JT Saugumo Tarybos posėdį Rusijos raketų smūgiams aptarti. Rusija šioje institucijoje turi veto teisę, bet negalėjo užkirsti kelio pastaruoju metu ne kartą rengtoms diskusijoms, per kurias buvo kritikuojama jos invazija Ukrainoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir kiti G-7 lyderiai sakė sieksiantys griežtinti ekonominius suvaržymus Maskvai, nors kylančios energijos ir maisto kainos skatina infliaciją visame pasaulyje.

„Toliau teiksime finansinę, humanitarinę, karinę ir diplomatinę paramą bei palaikysime Ukrainą, kiek tik to reikės“, – sakoma antrąją G-7 susitikimo dieną paskelbtame pareiškime.

V.Zelenskis, virtualiai kreipęsis į lyderius, irgi ragino juos „intensyvinti sankcijas“, kad karas būtų užbaigtas iki žiemos.

„Toliau didinsime spaudimą Putinui, – atsakydamas pareiškė susitikimo šeimininkas Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. – Šis karas turi baigtis.“

G-7 lyderiai diskutuoja dėl galimybės nustatyti iš Rusijos importuojamos naftos kainos „lubas“, taip pat įvesti naujų sankcijų šios šalies gynybos sektoriui.

Tačiau Europos pareigūnai nuogąstavo, kad tokias priemones būtų sunku įgyvendinti.

Kad būtų sumažintos energijos kainos, Prancūzija ragino naftą eksportuojančias šalis „išskirtiniu būdu“ padidinti gavybą. E.Macronas taip pat išreiškė palaikymą siūlymams, kad į rinką būtų grąžinta nafta, tiekiama Irano ir Venesuelos, nors šioms šalims yra taikomos JAV sankcijos.

Sekmadienį G-7 taip pat paskelbė planus nutraukti rusiško aukso importą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?