Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Didysis sprogimas dar toli (video)

Šiandien ryte Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkai įjungė „pragaro mašiną“ - galingiausią pasaulyje dalelių greitintuvą Didįjį hadronų kolaiderį (LHC), kuris turėtų atskleisti visatos paslaptis.
Didžiajame hadronų kolaideryje naudojamas superlaidininkinis solenoidinis magnetas yra didžiausias pasaulyje.
Didžiajame hadronų kolaideryje naudojamas superlaidininkinis solenoidinis magnetas yra didžiausias pasaulyje. / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Prancūzijos iš Šveicarijos pasienyje įrengtas 9 mlrd. dolerių (apie 20 mlrd. litų) kainavęs aparatas buvo įjungtas šiandien apie 10.40 val. Lietuvos laiku. Paleidimą stebėję mokslininkai sėkmingą ambicingiausio projekto startą pasitiko plojimais. Jame ketinama sukurti visatos pradžios - Didžiojo sprogimo – sąlygas. Šiandien paleisti protonai apskriejo pirmąjį ratą 27 kilometrų ilgio žiedo formos aparate. Tačiau dirbtinio Didžiojo sprogimo laukti neverta – geriausiu atveju jis įvyks šį mėnesį ar dar vėliau, pranešė CNN.

Beveik šviesos greičiu įsukti protonų srautai, skriejantys priešingomis kryptimis, susidurs vienas su kitu. Po susidūrimo mokslininkai ištirs skeveldras, ieškodami naujų elementariųjų dalelių.

Šiuo ambicingiausiu eksperimentu žmonijos istorijoje siekiama atsakyti į klausimą, ar egzistuoja kitos dimensijos ir patvirtinti arba paneigti Higso bozono egzistavimą. Tai turėtų paaiškinti, iš kur dalelėse atsiranda masė.

Skeptikų teigimu, eksperimento mentu gali būti sukurta juodoji skylė, kuri galėtų įtraukti visą Žemės planetą. LHC kūrėjai pripažįsta, kad gali susikurti miniatiūrinė juodoji skylė, tačiau ji nekeltų jokios grėsmės. Tokias baimes jie vadina nelogiškomis. „Gravitacijos jėga būtų tokia silpna, kad tektų laukti daug, daug, daug, daug, daug visatos amžių, kol ji bent priartėtų prie tokios, kuri keltų nors kokią grėsmę“, – sakė Harvardo universiteto fizikas, profesorius Johnas Huth.

Kiti pastebi, kad LHC projektas tėra pinigų švaistymas. Anot jų, iš šių lėšų būtų galima atlikti daugiau ir žmonijai naudingesnių eksperimentų.

Mokslininkai atšauna, kad dauguma eksperimentų yra atliekami nesiekiant jokios naudos. Pavyzdžiui, CERN buvo sukurtas dabartinio interneto prototipas ir tuomet apie jo panaudojimą niekas negalvojo. „Kai Kolumbas plaukė į Vakarus, jis galvojo, kad pasieks Indiją. Jis nerado to, ko tikėjosi, tačiau aptiko kai ką dar įdomesnio“, – sakė vienas projekto kūrėjų, teorinės fizikos daktaras Josephas Lykkenas.

Mokslininkų teigimu, šįmet atradimas dar gali būti nepasiektas, tačiau kitąmet LHC veiks dar didesne galia ir, manoma, tikslas bus pasiektas.

Manoma, kad eksperimentas leis patvirtinti dešimtmečius fizikų išvedinėtas teoremas apie galimas naujas dimensijas. Taip pat tikimasi atrasti teoretinę dalelę Higso bozoną, dar vadinamą „Dievo dalele“, kuri paaiškintų, kodėl dalelės turi masę.

LHC sukurs sąlygas, buvusias mažiau nei po milijoninės sekundės dalelės po Didžiojo sprogimo. Iki šiol nėra žinoma, kaip tai įvyko ir kas vyko po to, tėra išvestos tik teoremos. LHC taip pat įrengta daugybė įvairių detektorių, kurie fiksuos ir tirs eksperimento eigą, susidariusias daleles, rinks kitą informaciją, kuri vėliau bus analizuojama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos