Šią savaitę juokeliai apie britišką orą įgavo naują prasmę, kur beeitum, visi šnekučiuojasi apie tą patį – o kas bus, jei pas mus pasnigs ar apledės keliai? Tuo tarpu medikai ir kelių inspekcija įspėja saugoti save bei būti atidiems ne tik vairuojant, bet ir pramogaujant gryname ore.
Pirmasis sniegas dar savaitės viduryje užklojo Njukaslą ir Derbiširą, tačiau sninga ir toliau, o šaltis apima vis daugiau regionų.
Nacionalis Meteorologijos biuras daugelyje Jungtinės Karalystės dalių paskelbė geltonąjį įspėjimą, reiškiantį, kad gyventojai turi būti pasiruošę sniegui, ledui ir oro temperatūrai žemiau nulio. Šį savaitgalį kai kuriose šalies vietose numatoma iki 10 cm sniego, o Škotijoje – net 10 laipsnių šalčio.
Šį savaitgalį kai kuriose šalies vietose numatoma iki 10 cm sniego, o Škotijoje – net 10 laipsnių šalčio.
Naktimis visoje Jungtinėje Karalystėje termometrų stulpeliai rodo žemiau nulio, tačiau dienomis ne visur taip stipriai atvėsta. Londono gyventojai taip pat perspėti, kad artimiausiu metu gali sulaukti sniego, tačiau dienomis skaisčiai šviečiant saulei neatrodo, jog gręsia kas nors panašaus.
Jutiminė temperatūra – stingdanti
Nors keletas laipsnių žemiau nulio lietuviui neatrodo tragiškai, Didžiosios Britanijos klimato sąlygomis dėl drėgno oro jutiminis šaltis – gerokai didesnis. Vadinamasis vėjo faktorius (dėl vėjo stiprumo besikeičianti reali ir jutiminė oro temperatūra) drėgname klimate veikia stipriau, tad ir nedidelis šaltis vandens apsupto salyno gyventojams kanda skaudžiau nei kitose šalyse.
Tokia šalta žiema šalyje pasitaiko itin retai, tad sniegui bei ledui niekas nebūna pasiruošęs. Kelininkai perspėjo, kad jeigu oro temperatūra nukris iki 15 laipsnių šalčio, smėlio bei druskos barstymo mašinų vairuotojai nedirbs, tad gatvėse ir greitkeliuose gali įsivyrauti chaosas. Taip pat Arktinis vėjas šalyje siautės dar keletą dienų, tad šaltis nemažės.
Tuo tarpu meteorologai tvirtina, kad kelių barstymas, esant tokiai žemai temperatūrai, tiesiog tampa neveiksmingas, todėl barstytuvams net neverta išvažiuoti į gatves. „Toks oras silpniems žmonėms gali padidinti pavojų sveikatai bei sutrikdyti įvairių paslaugų tiekimą“, – rašoma Nacionalinio meteorologijos biuro pranešime.
Kelių barstytuvai visą savaitę dirba Šiaurės rytuose ir kituose regionuose, kur pasnigo daugiausiai, tačiau teigiama, kad druska negali ištirpdyti sniego bei ledo esant tokioms sąlygoms, o orui atvėsus iki 10 laipsnių šalčio nebeveiksmingas ir smėlis.
„Didelis, 5 laipsnių, šaltis gali sutrukdyti veikti druskai, temperatūrai nukritus ji vis mažiau veiksminga. Žemiau 10 laipsnių šalčio ir smėlis nebegali sutrukdyti ant kelių užsidėti ledui. Dramatiškai krentant temperatūrai įspėjame vairuotojus – smėliu pabarstytas kelias dar nereiškia, kad jis neapledėjęs“, – portalui mirror.co.uk sakė pagalbos kelyje įmonės RAC atstovas Rodas Dennisas.
Atvėsus orams padaugėja mirčių
Jungtinėje Karalystėje vairuotojai šaltuoju metų laiku nekeičia padangų į žiemines, tad pašalus kyla tikras chaosas. 2010-ųjų gruodis buvo šalčiausias mėnuo šalyje per 100 metų. Tuomet gatvėse galėjai išvysti tik specializuotas sniegą valančias mašinas arba žieminėmis padangomis „apautus“ užsienio turistų lengvuosius automobilius.
Žemiau 10 laipsnių šalčio ir smėlis nebegali sutrukdyti ant kelių užsidėti ledui.
Buvo uždarytos mokymo įstaigos, nedirbo parduotuvės, didžiuosiuose miestuose nebevažiavo traukiniai ir autobusai. Tuomet vidutinė oro temperatūra šalyje tesiekė – 9 laipsnius šalčio, tačiau kilo visuotinė sumaištis. Šiuo metu žadama dar žemesnė temperatūra šiurpina gyventojus, patariama neiti iš namų, jei nėra būtinybės.
Socialiniuose tinkluose atsirado grotažymė JK sniegas, kurią naudoja žiemos rūpesčiais ir malonumais interneto erdvėje besidalinantys šalies gyventojai.
Medikai įspėjo, kad žmonės, sergantys astma ar turintys kitų kvėpavimo negalavimų labiau pasirūpintų savimi, visada būtų šiltai apsirengę ir krentant temperatūrai neitų laukan. Pasak gydytojų, šaltos žiemos Jungtinėje Karalystėje kai kuriems gali būti mirtinos.
Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, žiemą padaugėja mirčių, susijusių su šalčiu. Pernai žiemą Anglijoje ir Velse mirė 43900 žmonių. Dauguma jų – vyresnio amžiaus. Šis skaičius – didžiausias nuo 1999 žiemos. Užfiksuota, kad žiemos mėnesiais Didžiojoje Britanijoje miršta 27 proc. daugiau žmonių nei kitais mėnesiais.
Didžiosios Britanijos klimato sąlygomis dėl drėgno oro jutiminis šaltis – gerokai didesnis.
Dažniausiai šalčių neištveria 75-erių ir daugiau metų sulaukusios moterys. Du trečdaliai mirčių ištiko dėl kvėpavimo takų ligų. Taip pat nustatyta, kad didžiausias mirtingumas pasitaiko regionuose, kuriuose žiemomis šalčiausia. Pernai vėsiausi orai žiemą kankino šalies pietvakarių, Žemutinio Jorkšyro, Hamberio ir Velso gyventojus, tad ir mirusiųjų šiuose regionuose buvo daugiausiai.
Kol vieni saugosi nuo šalčių ir bijo žiemos rūpesčių, kiti mėgaujasi gausiu sniegu. Ekstremalaus sporto mėgėjai šį savaitgalį plūste plūsta prie District ežero, kur vasarą gausu laipiotojų kalnais bei dviratininkų.
Nuo šalčio kenčia ne tik žmonės
Šis ežeras tvirtai užšąlo, o aplink jį esantys kalnai pasidengė stora sniego kepure, lyg magnetas traukiančia snieglentininkus bei slidininkus. Užšąlę telkiniai didžiausią pavojų kelia laukinei gamtai, kuri Didžiojoje Britanijoje itin spalvinga.
Ne tik parkuose, kaimuose, bet ir didžiuosiuose miestuose knibždėte knibžda vandens paukščių, kuriems atšiauri žiema ir šalantis vanduo dažnai būna mirtinas. Karališkoji paukščių saugotojų bendruomenė išplatino pranešimą, kaip padėti paukščiams tokiu šaltu metu.
Pernai žiemą Anglijoje ir Velse mirė 43900 žmonių.
Organizacijos teigimu, sodo bei parko paukščiams padėti gali kiekvienas, užtenka kasdien palikti maisto, kuris sparnuočiams padėtų išlaikyti kūno šilumą per naktį. Tam puikiai tinka ne tik įvairios kruopos ar sėklos, bet ir tarkuotas fermentinis sūris bei nesūdyti šviežūs lašiniai. Taip pat prašoma kieme per dieną palikti vandens indą, iš kurio paukščiai galėtų atsigerti, mat užsidėjus ledukui ant balų jie netenka skysčių šaltinio.
Sunkiau pagelbėti vandens paukščiams. Temperatūrai nukritus žemiau nulio Jungtinėje Karalystėje masiškai žūsta žuvimis mintantys baubliai, tulžys bei garniai. Šie paukščiai gyvena prie didesnių vandens telkinių bei nemėgsta žmonių, tad juos pamaitinti – sudėtinga. Paukščių gelbėtojai pataria pamačius prie užšalusio vandens telkinio gyvenantį sparnuotį numesti ant ledo šviežios žuvies. Paukštis, tikriausiai, nuskris, tačiau šviežios žuvies kvapas privilios jį grįžti ir nemirti badu.
Miestų pasididžiavimu tapusios gulbės dėl pakankamai šilto klimato dažnai Didžiojoje Britanijoje gyvena ištisus metus. Šie sparnuočiai apsistoja ir prie upių, ir prie ežerų, kur ieško maisto. Išvydus upėje gyvenančią gulbę žmonėms patariama jos nemaitinti net žiemą, mat tekantis vanduo užšąla itin retai, tad paukštis gali susirasti maisto pats.
Tuo tarpu pamačius prie užšąlusio ežero apsigyvenusias gulbes ar antis, galima jas pamaitinti. Išvydus viduryje vandens telkinio įšalusį paukštį griežtai draudžiama lipti ant ledo. Šis gali būti per silpnas išlaikyti žmogų, o dauguma paukščių neprisileis žmogaus arti, tad norėdami išvengti susidūrimo gali sunkiai susižeisti. Paukščių ekspertai tokiu atveju siūlo iškviesti gamtos apsaugos agentūros darbuotojus, kurie ir išgelbės sparnuotį.
