Dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad dėl tikslių pakto nuostatų dar nenuspręsta, tačiau pareigūnai nurodė, kad paktu Ukrainai bus suteikta pažangi karinė įranga, ginklai ir šaudmenys, bet ne penktojo straipsnio apsauga ar įsipareigojimas dislokuoti Ukrainoje NATO pajėgas. Anot ISW analitikų, toks susitarimas neatitinka Ukrainos siekio tapti visateise NATO nare.
Pareigūnai „Wall Street Journal“ teigė, kad paktu siekiama aprūpinti Ukrainą, kad jos pajėgos galėtų vykdyti kontrpuolimą, kuris atvestų Rusiją prie derybų stalo ir atgrasytų nuo bet kokios Rusijos agresijos ateityje.
Tačiau „The Wall Street Journal“ pažymėjo, kad šie pareigūnai išreiškė abejonių dėl Vakarų gebėjimo išlaikyti ilgalaikes karo pastangas, dėl didelio aukų skaičiaus, kurį Ukraina patirtų tokiame užsitęsusiame kare, ir dėl Ukrainos pajėgų gebėjimo visiškai susigrąžinti seniai okupuotas teritorijas, pavyzdžiui, Krymą.
Dienraštis „The Wall Street Journal“ šias privačias pareigūnų abejones supriešino su JAV prezidento Joe Bideno viešais paramos pareiškimais, kuriuose nebuvo užsiminta apie taikos derybas, ir su Vidurio ir Rytų Europos lyderių susirūpinimu, kad ankstyvos taikos derybos paskatintų tolesnę Rusijos agresiją.
Tuo tarpu JAV Karo tyrimų instituto analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepateikė jokių ženklų, kad jis norėtų daryti kompromisus dėl savo deklaruojamų maksimalistinių tikslų, kurie apima Ukrainos „neutralumą“ ir demilitarizaciją, taip pat de facto režimo pakeitimą Kyjive.
Vis dėlto, reaguodamas į „Wall Street Journal“ publikaciją Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai teigė, kad jau kelis mėnesius nevyksta diskusijos dėl galimų NATO saugumo garantijų Ukrainai, skelbia „The Guardian“.
„Per neseniai įvykusį Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono susitikimą su Ukrainos vadovu V.Zelenskiu šis klausimas nevaidino jokio vaidmens“, – sakoma atstovo spaudai pareiškime.