Skilusioje šalyje nepatenkintieji dėl referendumo rezultato šeštadienį renkasi protestuoti ir reikalauti naujo balsavimo, nors ir premjeras, ir ES sako, kad jo nebus.
Škotija ir Šiaurės Airija skundžiasi išmestos per prievartą
„Pagirios“ po istorinio sprendimo ir pamažu ateinantis supratimas, kad niekas nuo šiol nebebus taip pat. Permainos ateis labai pamažu, bet, ko gero, neišvengiamai.
Mes tikrai balsuotume kitaip, nes akivaizdu – dabar pasirodo faktų ir mūsų akys prabudo, nors, tiesą sakant, jausmas, kad kiti jas prabudino, ir dabar matome, kas dedasi, – kitą dieną po balsavimo sakė britė.
Neaišku, kas nutiks su tūkstančiais darbo vietų, priklausomų nuo ES bendrosios rinkos, neaišku, ar nežinomybė neatbaidys investuotojų, neaišku, ar šalis neįkris į ekonominio nuosmukio duobę, pagaliau neaišku, ar partneriai dar pasitikės Didžiąja Britanija, kuriai net ir ypatingų sąlygų pasirodė per maža. Ką jau kalbėti, kad neaišku, kaip didysis šokas pakeis ES projektą.
Tie, kas mano atgavę kontrolę, džiaugiasi, kad patys bus savo šalies likimo kalviai. Tie, kas mato gyvenimo bendrijoje naudą, grąžo rankas dėl bendrapiliečių siauro akiračio. Škotija ir Šiaurės Airija skundžiasi, kad juos nori išmesti iš bendrijos per prievartą. Jaunimas pyksta, kad vyresnioji karta atėmė ateitį. Kai kam akys atsivėrė per vėlai.
„Mes tikrai balsuotume kitaip, nes akivaizdu – dabar pasirodo faktų ir mūsų akys prabudo, nors, tiesą sakant, jausmas, kad kiti jas prabudino, ir dabar matome, kas dedasi“, – kitą dieną po balsavimo sakė britė.
Reikalauja nepaisyti referendumo rezultatų
Nepatenkintųjų balsai vis garsesni. Kol kas piketas prie parlamento nedidelis, bet šeštadienį laukia kur kas didesnis renginys.
Nenorima palaikyti santykių su Europa, norima būti tik tarp britų. Šių laikų visuomenės požiūris neturėtų būti toks, – pabrėžia protestuojančioji.
„Nenorima palaikyti santykių su Europa, norima būti tik tarp britų. Šių laikų visuomenės požiūris neturėtų būti toks“, – pabrėžia protestuojančioji.
Interneto puslapis, kur galima teikti peticijas parlamentui, neatlaikė antplūdžio tų, kurie nori pasirašyti kreipimąsi rengti naują referendumą. Jau 200 tūkst. žmonių pasirašė peticiją, kurioje pasisakoma prieš D. Britanijos pasitraukimą iš ES. Juk ketvirtadienio verdiktas formaliai ne privalomas, o tik patariamasis. O ir antai Airija kartojo net du referendumus, o Graikija pernai pasielgė priešingai negu referendume dėl taupymo nusprendė rinkėjai.
Bet Didžioji Britanija vargu ar gali tikėtis antrojo šanso.
„Tikimės, kad dabar Jungtinės Karalystės vyriausybė kuo sparčiau sprendimą ims vykdyti, kad ir koks skaudus tas procesas. Bet koks delsimas be reikalo pratęstų nežinomybę“, – penktadienį pabrėžė Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude`as Junckeris.
Ar dėl įsitikinimų, ar tiesiog dėl nutrūktgalviškumo, bet sprendimas priimtas, ir Europos sostinės sako, kad vykdyti jį reikia kuo greičiau, net jei tai reikš, kad bendriją palieka šalis, sudaranti šeštadalį jos ekonomikos. Tokią kainą daugelis dabar jau buvusių Londono partnerių pasirengę mokėti, kad neprasidėtų domino efektas.
Rinksis ES steigėjos, ES lyderiai, laukia balsavimas EP
ES narės steigėjos šeštadienį rengia skubias derybas Berlyne. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frank-Walteris Steinmeieris susitiks derybų su kolegomis iš Prancūzijos, Nyderlandų, Italijos, Belgijos ir Liuksembugo ir tarsis, kokiu keliu turėtų pasukti ES, pasitraukus Jungtinei Karalystei.
Ministrai svarstys, ar ES arba bent jos dalys turėtų siekti kuo greičiau suartėti, užuot dabar pradėjus kanclerės Angelos Merkel pasiūlytą „apmąstymų laikotarpį“. Vokietijos krikdemai baiminasi, kad bandymas Europą dar labiau suglaudinti tik provokuotų naujus referendumus kitose ES šalyse, taip pat sustiprintų dešiniųjų populistų ir Europai priešiškas partijas, kaip antai „Alternatyva Vokietijai“ ir „Nacionalinis frontas“ Prancūzijoje.
Socialdemokratai pasisako už integracijos spartinimą. Tokio nuomonių skirtumo esama ir tarp šešių užsienio reikalų ministrų. Vienoje pusėje – greitos integracijos šalininkai iš Belgijos ir Liuksemburgo, kitoje –skeptikai, deklaruojantys, kad atsižvelgia į atitinkamą savo šalies piliečių susirūpinimą, kaip Nyderlandai.
Tikėtina, kad užsienio reikalų ministrai šiame susitikime jau kalbės ir apie pinigus. Nes su „Brexit“ ES netenka trečios didžiausios savo finansuotojos. Berlynas suskaičiavo, kad Vokietijos indėlis, taigi – ir finansinė našta šalies mokesčių mokėtojams – dėl to padidės bent 3 milijardais eurų kasmet.
Kitų ES lyderių susitikimas , kuriame jau nebus D. Britanijos atstovų, rengiamas trečiadienį.
Antradienį Briuselyje rengiama neeilinė Europos Parlamento sesija. Po diskusijos su Europos Komisijos pirmininku Jean-Claude`u Junckeriu ir ES Tarybos atstovais EP parengs rezoliuciją, už kurią balsuos.
Reitingų agentūros vertina skirtingai
Kreditų reitingų agentūra „Moody‘s“ po referendumo rezultatų pažemino savo prognozę Didžiajai Britanijai nuo aukštos iki neigiamos. Atsižvelgta į tai, kad po tokio britų sprendimo šalies laukia netikrumas rinkose ir sumažėjusios investicijos per artimiausius kelerius metus, kol vyks pasitraukimo derybos.
Tuo metu kita agentūra – „Standard & Poor's“ – paliko maksimaliai aukštą Britanijos kredito reitingą.
