Toks žingsnis gali sužlugdyti šiuo metu atliekamą žemo lygio tyrimą.
Koroneris Robertas Owenas reikalavo išsamaus viešo tyrimo, kuris būtų vykdomas vietoje šio pareigūno vykdomo tyrimo dėl buvusio Rusijos šnipo nužudymo Londone 2006 metais, nes koroneris nėra įgaliotas tirti galimo Rusijos dalyvavimo tame nusikaltime.
Tačiau R.Owenas penktadienį per posėdį Karališkųjų teismų rūmuose Londone sakė, kad Britanijos vyriausybė vos prieš valandą atmetė jo prašymą pradėti teisėjo vadovaujamą tyrimą.
43 metų A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviu poloniu, kurio buvo įdėta į jo arbatą viename Londono viešbutyje.
Jo našlė Marina tvirtino, kad jos byras, buvęs KGB agentas, tuo metu dirbo Britanijos žvalgybos agentūrai MI6, tačiau užgeso po lėtos ir kankinamos agonijos. Jos nuomone, A.Litvinenka buvo nužudytas Kremliaus nurodymu.
Jos advokatas Benas Emmersonas per penktadienį surengtą posėdį sakė, jog Britanijos vyriausybė pademonstravo „didžiulį neprofesionalumą“, nagrinėdama prašymą surengti viešą tyrimą.
„Pasikartojantis sulaužytų pažadų katalogas yra ženklas, kad kažkas pakrypo ne taip“, – B.Emmersonas sakė teismui.
Abejonių dėl dabartinio tyrimo kilo gegužę, kai R.Owenas pripažino negalinti priimti įrodymų dėl numanomo Rusijos vaidmens A.Litvininenkos nužudyme, kai buvo perspėtas Britanijos URM laikyti tuos įrodymus paslaptyje.
R.Owenas sakė, kad nusižengtų pareigai „atlikti išsamų, sąžiningą ir bebaimį tyrimą dėl pono Litvinenkos mirties aplinkybių“, jeigu būtų priverstas ignoruoti kai kuriuos įrodymus nacionalinio saugumo interesų vardan.
Jis pasiūlė surengti viešą tyrimą, per kurį „būtų galima atsižvelgti“ į įrodymus dėl Rusijos vyriausybės vaidmens.
Pagal Anglijos įstatymus, įrodymai negali pateikiami slaptai, tačiau atliekant viešą tyrimą jie gali būti pateikti už uždarų durų.
Tyrimai dėl netikėtų ir nepaaiškinimų mirčių atliekami siekiant išsiaiškinti mirties vietą ir laiką, taip pat jos priežastis, tačiau nesiekiama įrodyti kieno nors kaltės.
