„Gerbiame laisvo judėjimo ES viduje principą, bet taip pat turime spręsti klausimą dėl destabilizuojančio staigaus trumpalaikio judėjimo, kurį matėme Jungtinėje Karalystėje“, – žurnalistams Vilniuje sakė britų diplomatijos vadovas.
Pasak jo, neseniai priimti ES teismų sprendimai leidžia svarstyti siūlymus, nereikalaujančius sutarčių keitimo, kuriam reikėtų gauti visų 28 ES valstybių narių paramą. Sekretoriaus teigimu, galutinės pozicijos šiuo klausimu Londonas dar neturi.
„Dalis problemos yra išmokų, aprūpinimo būstu sistema, nemokama sveikatos priežiūra Junginėje Karalystėje, ir turime analizuoti šiuos klausimus tiek viduje, tiek ES kontekste“, – kalbėjo Ph.Hammondas.
„Neseniai priimti Europos teismų sprendimai mums suteikė šiek tiek idėjų, kaip galime reformuoti sistemos veikimą vadovaudamiesi galiojančiomis sutartimis, ir būtent tai pirmiausia aiškinamės. Bet negalime atmesti galimybės, kad sutarties keitimas ateityje gali būti reikalingas“, – teigė jis.
Lapkričio mėnesį Liuksemburge įsikūręs ES Teisingumo teismas paskelbė, kad ekonomiškai neaktyviems ES piliečiams, kurie į kitą valstybę narę atvyksta vien siekdami gauti socialinę paramą, gali būti nesuteikiama teisė į tam tikras socialines išmokas.
Valstybė narė turi turėti galimybę atsisakyti skirti socialines išmokas ekonomiškai neaktyviems Sąjungos piliečiams, kurie teise laisvai judėti naudojasi vieninteliu tikslu – gauti kitos valstybės narės socialinę paramą
„Valstybė narė turi turėti galimybę atsisakyti skirti socialines išmokas ekonomiškai neaktyviems Sąjungos piliečiams, kurie teise laisvai judėti naudojasi vieninteliu tikslu – gauti kitos valstybės narės socialinę paramą, nors patys neturi pakankamai išteklių, kad galėtų reikalauti teisės gyventi šalyje", – išaiškino teismas.
Pernai iš Lietuvos emigravo 38,8 tūkst. gyventojų, beveik pusė iš jų – į Didžiąją Britaniją.
Artėjant rinkimams ir augant euroskeptikų populiarumui, britų Vyriausybė žada siekti apriboti atvykstačių imigrantų srautą. Premjeras Davidas Cameronas lapkritį pripažino, kad dėl tokio žingsnio reikėtų peržiūrėti ES sutartis.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris gruodį perspėjo britus nemėginti „mušti“ neturtingų rytų europiečių, teisėtai dirbančių Britanijoje.
Jeigu po tų rinkimų liktų premjero poste, D.Cameronas ketina pasiekti, kad būtų iš naujo deramasi dėl Britanijos narystės ES, o vėliau atsiklaustų visuomenės nuomonės šiuo klausimu referendume, kuris būtų surengtas ne vėliau kaip iki 2017-ųjų pabaigos.
Su. P.Hammondu susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė tikintis, kad Didžioji Britanija netaikys diskriminacinių apribojimų imigrantams, kurie prisideda prie šalies ekonomikos augimo.
„Mes puikiai suprantame mūsų kolegų susirūpinimą, ypač, kai piktnaudžiaujama lengvatomis ir pašalpomis. Tuo pačiu mes neabejojame, kad mūsų kolegos tikrai netaikys kažkokios diskriminacijos, nes imigrantai taip pat kuria bendrą vidaus produktą, jie taip pat prisideda prie Britanijos ekonomikos, ir tai puikiai žino mūsų kolegos“, – žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje sakė L.Linkevičius.
Lietuvos ministras pabrėžė manantis, kad visus klausimus bus galima išspręsti „diskusijų būdu“ ir „gerbiant vieni kitų interesus“.
