Reginys, kai kartojama Kristaus kančia, sukrečia, bet kasmet sutraukia minias smalsuolių į San Fernardo miestą Pampangos provincijoje, maždaug 80 km į šiaurę nuo Manilos.
„Nejaučiu jokio skausmo, nes žinau, kad kančioje esu su savo Dievu“, – sakė Arjay Rivera, 30-metis statybininkas prieš pat plakimąsi.
50-metis bedarbis Vilfredo Salvadoras šiemet nukryžiuotas buvo jau devintą kartą. Šįkart pasiryžo patirti tokią kančią, nes kovoja su depresija. „Ten, ant kalno, skaudėjo, bet jaučiausi lengviau. Nesugebu to paaiškinti“, – pasakė vyras, kai buvo nuimtas nuo kryžiaus.
Katalikų bažnyčia nepritaria tokioms Didžiojo penktadienio tradicijoms Filipinuose. San Fernando arkivyskupas Florentino Lavarias pareiškė, kad „žmonių veikla turi koncentruotis į gerus darbus“.
Nejaučiu jokio skausmo, nes žinau, kad kančioje esu su savo Dievu, – sakė Arjay Rivera
Didžiojo penktadienio nukryžiavimas buvo katalikų ritualas, kai ši religija tik formavosi, tačiau bėgant metams jis ėmė virsti savotišku spektakliu. Pernai ceremonija stebėjo apie 60 tūkst. filipiniečių ir užsienio turistų. Bet kaip pasakė 26-erių turistė iš Signapūro, šis spektaklis yra „kruvinas ir pasibjaurėtinas“. „Niekada čia nesidaryčiau selfie“, – pareiškė ji.
Katalikai sudaro per 80 proc. visų Filipinų gyventojų. Jų čia gyvena apie 107 mln.
