Šiai strategijai praeitą savaitę pritarė premjerės Theresos May kabinetas, tačiau du svarbūs jo nariai atsistatydino protestuodami dėl pasiūlymo, kad Jungtinė Karalystė toliau laikytųsi ES taisyklių dėl prekių.
Pagal šį planą numatoma, kad su ES bus sudaryta „asociacijos sutartis“, apimanti susitarimus dėl įvairių sričių, pradedant energetika ir aviacija, baigiant prekyba ir dalijimusi duomenimis apie nusikaltėlius.
Žemiau apžvelgiami pagrindiniai naujosios strategijos punktai.
Prekių judėjimas
Britanija ir ES toliau laikysis „bendro taisyklių rinkinio“, kad užtikrintų sklandų su gamybos sektoriumi susijusių prekių, taip pat žemės ūkio, maisto ir žuvininkystės produktų judėjimą per sieną.
Šioje srityje siūloma eliminuoti tarifus, kvotas ir atsisakyti reikalavimo įvardyti kilmės šalį. Britanija toliau dalyvautų vaistų, chemijos ir aerokosminės pramonės priežiūros agentūrų veikloje.
Tokiu būdu siekiama apsaugoti daugeliui pramonės šakų, įskaitant mašinų gamybą, svarbius sudėtingus integruotus tiekimo tinklus ir procesus, kurie turi būti atlikti per apibrėžtą laiką. Be to, siekiama išvengti muitinės patikrų prie sienos tarp Britanijos Šiaurės Airijos provincijos ir ES narės Airijos.
Britanija iš anksto sutiktų, kad vyktų „nuolatinis derinimasis“ prie būsimų ES taisyklių, bet tikisi, kad su Londonu tokiais klausimais bus konsultuojamasi. Parlamentas taip pat pasilieka teisę atmesti pakeitimus, net jeigu tai sukeltų padarinių prieigai prie ES bendrosios rinkos.
Jungtinė Karalystės įsitikinusi, kad gali palaikyti šią laisvosios prekybos zoną, bet tuo pačiu plėtoti nepriklausomą prekybos politiką ir nustatinėti tarifus importui iš Bendrijai nepriklausančių šalių.
Šalis ketina naudoti technologiją, leidžiančią taikyti britiškus muitus Britanijai skirtoms prekėms ir ES tarifus – Bendrijai skirtoms prekėms.
Numatoma, kad Britanija pasitrauks iš ES bendrosios žemės ūkio ir žuvininkystės politikos.
Finansų sektorius
Plane pripažįstama, kad Londono Sičio finansinių paslaugų įmonės praras teisę naudoti „paso“ mechanizmą – steigti filialus ES šalyse, kad galėtų laisvai veikti Bendrijoje.
Kita vertus, strategijoje teigiama, kad glaudūs abiejų pusių ryšiai reiškia, kad ypatingieji dvišaliai susitarimai, šiuo metu taikomi Volstrito, Japonijos ir Kinijos finansų bendrovėms, irgi nėra patys tinkamiausi Britanijai ir ES.
Vadinamoji „lygiavertiškumo“ sąlyga numato, kad bendrovės turės sutikti ES taisyklių, kad galėtų išsaugoti prieigą prie Bendrijos rinkų.
Plane siūlomas hibridinis scenarijus: taikyti lygiavertiškumo principą, bet taip pat pripažinti „platų bendradarbiavimą priežiūros srityje ir reguliavimo dialogą“ tarp Britanijos finansų priežiūros institucijų ir jų atitikmenų Europos Sąjungoje.
Europos teismai
Iš šio susitarimo kylančių teisių priežiūrą Britanijoje vykdytų JK teismai, o ES – Bendrijos teismai.
Europos Teisingumo Teismas (ETT) jurisdikcijos Didžiojoje Britanijoje nebeturėtų.
Vis tik ir vienos, ir kitos teritorijos teismai turėtų atsižvelgti į atitinkamus precedentus nagrinėjant bylas kitapus sienas, kad būtų užtikrintas „Brexit“ sutarties nuoseklus aiškinamas.
Tais atvejais, kai Britanija prisijungtų prie ES agentūrų, patenkančių į ETT jurisdikciją, šalis privalėtų pripažinti jo kompetenciją.
Sklandžiam sutarties vykdymui užtikrinti ES ir Britanija turėtų įkurti politinės priežiūros instituciją ir techninio lygio komitetą, o iškilus ginčų būtų galima kreipti į nepriklausomą arbitrą.
Migracija
Britanija atšauktų laisvą žmonių judėjimą iš ES, o JK parlamentas spręstų dėl tolesnių imigracijos planų, tačiau būtų siekiama abipusių „mobilumo susitarimų“ su Bendrija.
Londonas nori sudaryti sąlygas verslo įmonėms perkėlinėti darbuotojus tarp abiejų teritorijų, užtikrinti studentų ir jaunimo mobilumą, taip pat toliau taikyti bevizį režimą turistams ir trumpalaikėms verslo kelionėms.
Bet kokiame „Brexit“ susitarime taip pat turi būti numatyta, kad ES šalyse į pensiją išeinantys britai gautų jiems priklausančias išmokas ir galėtų naudotis sveikatos apsauga.
Šie susitarimai būtų „panašūs“ į ketinamus ateityje pasiūlyti kitiems Britanijos prekybos partneriams.
Standartai ir konkurencija
Britanija teisiškai įsipareigotų laikytis bendrų valstybės pagalbos teikimo taisyklių, taip pat parengtų „bendradarbiavimo susitarimus“ dėl konkurencijos klausimų.
Abi pusės turėtų sutikti laikytis griežtų priežiūros normų tokiose srityse kaip aplinkos apsauga ir darbo rinka.
Saugumas
Britanija nori naujos sutarties dėl vidaus saugumo, be kita ko, numatančios, kad bus toliau dalijamasi teisėsaugos duomenimis ir informacija apie oro bendrovių keleivius.
Taip pat pageidaujama sudaryti susitarimus dėl ekstradicijos, panašius į Europos arešto orderio sistemą, ir glaudžiai bendradarbiauti su tokiomis teisėsaugos organizacijomis kaip Europolas.
Sprendžiant išorinio saugumo klausimus, Londonas nori palaikyti reguliarų dialogą su ES lyderiais, įskaitant diskusijas dėl sankcijų.
Be to, Britanija nori toliau dalyvauti valdant ES „Galileo“ palydovinės navigacijos sistemą, bet pripažįsta, kad su šią idėją atmetančiu Briuseliu išlieka „fundamentalių požiūrių skirtumų“.
Britanija siūlo tęsti bendradarbiavimą su ES išorinių sienų apsaugos agentūra „Frontex“ kovos su neteisėta imigracija srityje, taip pat nori sudaryti naujų susitarimų, kaip elgtis su prieglobsčio ieškotojais.
